Grikis – tokiu vardu kreipiamės į šį šeštus metus skaičiuojantį bėrą arklį, kuriam vis dar tinka apibūdinimas: „paauglystė – troškimas gyventi be ribų“. Grikis į naują gyvenimo etapą atkeliavo iš tos pačios arklių pragaro buveinės, kaip ir didžioji dalis jo gentainių, – A. A. Kaušakio bandos. Nepaisant patirtų skaudžių sukrėtimų ir išgyvenimų, šiandien Grikis žvalus, žaismingas, atletiškas paauglys, kuris iš karto tarsi magnetas traukte traukia visų dėmesį. Jis pats pirmas atkeliaus prie Jūsų pasilabinti, o sulaukęs liaupsių, visomis išgalėmis bandys atskleisti visus savo privalumus ir grožybes. Žmogus Grikiui išties labai priimtinas ir artimas. Grikis, pats būdamas švelnaus būdo, mielai pasiduoda glostomas ir kasomas, – ir šioje srityje nėra egoistas, o dosniai atsilygina savo išskirtiniu gebėjimu suteikti žmogui tik geriausius potyrius. Grikis kaip tikras bendravimo „specialistas“ labai greitai pajaučia tą subtilią akimirką, kada žmogus jį prisileido, o tuomet jau prasideda istorija: „imkit mane ir skaitykit“, kurios metu paauglys iš malonumo gali netgi netikėtai ir prisnūsti ant rankų.

Grikis – itin gracingas arklys, galima sakyti – pats sau „dievaitis“, daug judesių, piruetų ar arkliškų pasispardymų, tokių vaikiškai nuoširdžių ir sukeliančių šypsnį, – tai paauglystės atspindžiai, vis dar šėliojantys jame, tačiau tuo pačiu – Grikis sparčiai bręsta ir itin veržiasi į „vyrų“ pasaulį, ir ne į eilinių, o tų, kurie visada viską daro nepriekaištingai, net užsidegdami cigaretę. Iki tikrų „vyrų“ Grikiui dar tolokai, mat jis tik iš išorės labai jau bando suaugusį vaidinti, o palik jį vieną, be bandos, – ir šis gražuolis kaip vaikas pradės panikuoti lygioje vietoje. Tik bandoje šis paauglys laisvai jaučiasi ir tik būdamas gentainių apsuptyje nevaržomai išdykauja, pakol negauna pylos nuo bandos vado Merkio. O dar kai ir jo geriausias draugas Kapučinas meta stabdžių strėlę Grikio link, paauglys iš karto „apsispakajina“.

Taip, Grikis turi bendražygį Kapučiną, visišką priešingybę, tačiau Draugą, iš Didžiosios raidės. Grikis ir Kapučinas jau nuo pat ankstyvosios vaikystės kartu keliauja per šią žemę. Jie nėra tikrieji „kraujo broliai“, bet jų bendrystė tokia stipri, kad net kraujas kartais bejėgis prieš tokį ryšį.

Grikis neabejingas vandens procedūroms, bet plaukimo srityje tenka nusileisti vienvaldei lyderei Afrikai, mielai mergintų kumelę Buktą, bet, kad ji jau turi savo bendražygį Bardo, gal net mėgintų užimti bandos lyderio poziciją, bet labai jau gerbia ir vertina Merkį kaip vadą, o dar ir daug „košės“ iki šios lyderystės derėtų sušlamšti – daug šis paauglys nuveiktų, jeigu nebūtų žodelio „bet“. Kita vertus, tame ir Grikio žavesys, gi negali būti visose srityse Nr. 1, – o dar tokioje be ribų paauglystėje – reikia pasitaupyti ir ateičiai.