Įvykių chronologija

2013 m. lapkričio 27 d.- Pirmoji asociacijai žinoma publikacija žiniasklaidoje, apie arklių nepriežiūrą Antano Šaulio ūkyje. [Dzukijoszinios.lt straipsnis] [Kopija]

2015 m. vasaris- Žirgų globos asociacija gauna neabejingo piliečio skundą apie itin prastą arklių būklę Antano Šaulio ūkyje.

2015 m. vasario 21 d.- ŽGA apsilanko Antano Šaulio ūkyje. Nustatomi daugybiniai gyvūnų laikymo ir priežiūros pažeidimai. Trijų arklių būklė kritinė.

2015 m. vasario 26 d.- pasirašoma dovanojimo sutartis tarp Antano Šaulio ir Žirgų globos asociacijos, perleidžiant nuosavybės teises į tris kritinės būklės arklius- Genijus, Metodika, Rio Grande. Kumelė Rio Grande dėl gangrenuojančios galūnės veterinaro sprendimu užmigdyta gyvūnų perėmimo dieną.

2015 m. vasario 27 d.- straipsnis apie Antaną Šaulį Lietuvos ryte. [Lrytas.lt straipsnis] [Kopija]

2015 m. kovo 7 d.- Veterinaro sprendimu eutanazuotas iš Antano Šaulio dovanojimo sutartimi perimtas arklys vardu Genijus.

2015 m. kovo 16 d.- arklio Genijus gaišenos skrodimo aktas. [Dokumentas]

2015 m. balandžio 8 d.- kumelei Metodika nustatytas stiprus bendras kūno išliesėjimas, priekinių ir užpakalinių galūnių raumenų sunykimas, nugaros raumenų sunykimas. Gyvūnas užmigdytas. [Dokumentas]

2018 m. vasaris- Žirgų globos asociacija gauną neabejingo piliečio skundą apie prastas arklių laikymo sąlygas Antano Šaulio ūkyje.

2018 m. vasario 21 d.- ŽGA apsilanko ūkyje. Nustatomi daugybiniai gyvūnų laikymo ir priežiūros pažeidimai.

2018 m. balandžio 5 d.- Žirgų globos asociacija apie gyvūnų nepriežiūrą oficialiu raštu informuoja VMVT. [Dokumentas]

2018 m. balandžio 5 d.- Tą pačią dieną gauname VMVT Lazdijų skyriaus veterinaro-inspektoriaus Rolando Žūko neoficialų pranešimą ir siūlymą situaciją aptarti žodžiu. Inspektoriui raštiškai pateikiame aktualius klausimus. [Susirašinėjimas]

2018 m. balandžio 12 d.- gauname VMVT Lazdijų skyriaus veterinaro-inspektoriaus Rolando Žūko neoficialų pranešimą su atsakymais į asociacijos pateiktus klausimus. [Atsakymas]

2018 m. balandžio 23 d.- gauname oficialų VMVT atsakymą į balandžio 5 d. raštą. [Dokumentas]

2018 m. gegužės 28 d.- įvyksta pirmasis administracinės bylos nagrinėjimo posėdis Lazdijų apylinkės teisme, kuriame, žiūrovų tarpe, dalyvauja Žirgų globos asociacijos atstovė.

2018 m. birželio 2 d.- arklių nepriežiūros istorija pasiekia žiniasklaidą. Apie ūkį rašo dienraštis Lietuvos žinios ir kiti portalai. [Lzinios.lt straipsnis] [Kopija]

2018 m. birželio 4-5 d.- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išplatina viešą, visuomenę klaidinantį pranešimą spaudai, kuris skelbiamas tarnybos Facebook paskyroje, dienraščiuose: 15min, Delfi, Lrytas, Respublika ir kt. [15min.lt pranešimas] [Kopija FB]

2018 m. birželio 5 d.- TV3 reportažas iš Antano Šaulio ūkio. [Reportažas]

2018 m. birželio 8 d.- ŽGA iniciatyva, siekiant įvertinti arklių būklę, ūkyje apsilankome su veterinarijos gydytoja ir VMVT inspektoriais. Šeimininko ūkyje nerandame, o ganykloje yra tik 12 arklių. Veterinarė neturi galimybės pateikti išvadą.

2018 m. birželio 13 d.- Įvyksta antrasis bylos nagrinėjimo posėdis Lazdijų apylinkės teisme.

2018 m. birželio 14 d.- Kilus visuotiniam nepasitenkinimui tarnybos veikla socialiniuose tinkluose, VMVT trina sau nepalankios nuomonės, tačiau etikos normas atitinkančius komentarus. [Pavyzdys]

2018 m. birželio 15 d.- VMVT paskelbia pranešimą savo Facebook paskyroje apie pagerėjusias sąlygas ūkyje, išmėžtus gardus, pateikia numatomos pagalbos ūkininkui planą. [Pranešimas]

2018 m. birželio 18 d.- "Lietuvos žinios" publikuotas straipsnis apie nepavykusį veterinarės vizitą bei VMVT Lazdijų padalinio viršininko komentarai apie ateitį šiame ūkyje.

2018 m. birželio 25 d.- Skelbiamas teismo nuosprendis Antano Šaulio byloje.

20 metų (ne)laisvės

Antanas Šaulys – išskirtinė asmenybė. 1996 metų gegužės 23 dieną iš Vilniaus persikėlęs į Lazdijų rajone esantį Teizininkų kaimą čia apsigyveno vienui vienas, kaip pats teigia, didmiestis jo netraukia, todėl atvykęs į kaimą nusprendė nedykinėti ir rado mėgstamą užsiėmimą- įkūrė arklių auginimo laboratoriją. Šiandien Antanui 60 metų. Vyras baigęs aukštuosius veterinarijos mokslus, turi raitelio ir vadeliotojo kvalifikaciją. Teizininkų kaime jis gyvena jau daugiau nei 20 metų. Gyvena be jokių patogumų, viename tvarte su arkliais. Šaltą žiemą, paryčiais, patalpose temperatūra nukrenta iki -10 laipsnių, tačiau Antano tai negąsdina, jis teigia esąs užsigrūdinęs, linkęs eksperimentuoti su savimi.

Apie šį ūkininką internete galime rasti informacijos skelbtos dar 2010 metais. Tuomet ne vienose važnyčiojimo ištvermės varžybose Antanas, atstovaudamas Lazdijų kraštą, laimėjo prizines vietas. Galbūt anksčiau- prieš dešimtį ar daugiau metų, ūkininkas išties rūpinosi savo arkliais, o ir jo gyvenimo būdas nebuvo toks atsiribojęs nuo visuomenės bei finansinė padėtis leido užtikrinti pakankamą pašarų kiekį.

Galima nuspėti, kad tiek daug metų praleidęs Lazdijų krašte, Antanas yra puikiai pažįstamas kitiems šio krašto gyventojams, ūkininkams, žirgininkams, pažįstamas Lazdijų skyriaus Nacionalinei Žemės tarnybai, Teizių seniūnijai ir žinoma, šio krašto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriui – nuo 2002 metų skyriaus viršininko pareigas einančiam Auridui Marcinkui, bei ilgamečiam veterinarui-inspektoriui Rolandui Žūkui. Kiek yra žinoma, vargingai gyvenantis Antanas anksčiau prisidurdavo kaustydamas arklius aplinkiniuose ūkiuose, kaip pats teigia, jį žino visi 100 kilometrų spinduliu. Už atliktą darbą gerbė ir ištiesdavo pagalbos ranką iškilus sunkumams.

Kad tų sunkumų pasitaikydavo, pastebime 2013 metais Lazdijų informaciniame portale publikuotame straipsnyje. Jame teigiama, kad Antanas artėjant žiemai savo arkliams gali pristigti pašaro, o pagalbos iš ūkininkų ir žirgininkų šį kartą gali ir neatsirasti. Straipsnis byloja ir dar vieną svarbią šios istorijos detalę- ūkininko problemą žiniasklaidai papasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius Rolandas Žūkas. Tekste teigdamas: „Tai jau ne pirmi metai, kai jis (ūkininkas) susiduria su tokia problema”. Galime suprasti, kad tarnybos darbuotojui teko ir anksčiau bendrauti su Antanu bei pastebėti vienokių ar kitokių arklių šėrimo normų neatitikimų.

Labai liūdna, kad savotiškas Antano noras mylėti arklius bėgant metams išsigimė, o valstybinė tarnyba vos pastebėjusi egzistuojančią problemą nesugebėjo jos efektyviai išspręsti. Antano pasirinkimo laisvė, gyvenimas kaime, mėgstamas užsiėmimas, savos tiesos žinojimas arkliams atnešė dideles kančias, jų nepavyksta nutraukti iki šiol.

Legalūs eksperimentai

Nereikia nei sakyti, kad bet kokio pobūdžio bandymai su gyvūnais yra griežtai reglamentuojami įstatymais, vykdyti šią veiklą reikalingas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas leidimas. Antanas pomėgio eksperimentuoti neslepia. 2015 metais žiniasklaidoje perskaitome: “Aš juos sistemingai treniruoju, mankštinu, prižiūriu, stebiu jų evoliuciją, – pasakojo energijos kupinas vyras.”

“Žirgininkas tiesiog trykšta entuziazmu, tad su pasiligojusiais, sužeistais ar nusenusiais žirgais čia jis eksperimentuoja, bando jų ištvermę, gebėjimą išgyventi ir dėl jų, kaip pats pripažino, noriai vargsta.“

Žirgų globos asociacijai 2015 metų pradžioje, gavus neabejingo piliečio skundą dėl šiame, Lazdijų rajone, Teizininkų kaime įsikūrusiame ūkyje itin prastomis sąlygomis laikomų arklių, nuvykome pasižiūrėti. Tuo metu, net daug mačiusius asociacijos narius pamatytas vaizdas šokiravo. Ankštose, tamsos apgaubtose patalpose, tarp daugybės ūkininko sukauptų sendaikčių, be pašaro, be vandens, savo išmatose paskendę gyveno arkliai. Gyveno, tiesa, ne visai teisingas žodis šiai situacijai apibrėžti. Skaičiavo paskutines savo dienas, laukė išganingos pabaigos. Bet nekreipkime dėmesio į šį literatūrinį paveikslą, eikime tiesiai ten, į tamsų kampą, kur kumelė, nuostabiu vardu,- Rio Grande, iš portugalų kalbos verčiant,- Didžioji upė ant kojų stovi trijų. Ketvirtoji? Gangrenuoja, pūna, Antano nešvariu tvarsčiu subintuota, kuriuo net didelę upę ašarų nekyla ranka nusišluostyti.

Genijus. Čia, tiesa, ne apie ūkininką. Arklys šiuo vardu, ūkininko išradingai pakabintas, tiesiogine prasme, nes ant kojų pats jau nepastovi. Na ir dar Metodika, bet ne ta, eksperimentinė, Antano darbo metodika, o kumelė šiuo vardu, gal gi kokį šiaudą radusi praryti, prieš savaitę kitą, iš to mėšlo, kur po kojom.

Šių trijų būtybių, gerumu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raginimu, grasinimu kreiptis į teismą dėl konfiskacijos, dovanojimo sutartimi, nuosavybės teisė skubiai perleidžiama Žirgų globos asociacijai. Užbėgant už akių pasakysiu,- neišgyveno. Nė vienas. Sankcijų? Nėra.

Tuo metu “Lietuvos rytas” rašė: “Neįprastas Antano gyvenimo būdas ir 13 netinkamomis sąlygomis auginamų žirgų jau ne kartą privertė apsilankyti ir gyvūnų globos organizacijas, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorius. Kai portalo lrytas.lt komanda lankėsi Antano valdose, čia jau sukiojosi šviesą atspindinčiomis liemenėmis pasidabinę VMVT pareigūnai. Jie konfiskavo tris Antanui priklausančius žirgus. Tuos, kurie, anot pareigūnų, buvo jau kritinės būklės. Vienas išvežtas užmigdyti, kitų likimas dar bus sprendžiamas. „Ką padarysi. Taip jau nusprendė. O gal ir man truputį lengviau bus“, – atsiduso Antanas.”

Po šios situacijos, nuolat kontaktuodavome su VMVT specialistu Rolandu Žūku, prašydami informuoti apie gyvūnų laikymo sąlygas ir sveikatos būklę A.Šaulio ūkyje. Sulaukdavome atsakymo, jog situacija yra kontroliuojama, silpnos būklės arklių nėra, viskas kaip ir neblogai.

2018 metų vasarį istorija galėjo pasikartoti. Sulaukę skambučio, kad ūkininko A.Šaulio ūkyje yra mirštančių kumeliukų, nieko nelaukę šokom į automobilį ir saulėtą, šaltą žiemos dieną vykome šį ūkį dar kartą aplankyti. Kadangi ūkininkas sunkiai prognozuojamas, o savaitgaliais VMVT tarnyba nedirba, į pagalbą pasikvietėme policijos pareigūnus. Su neabejingų pareigūnų pagalba pavyksta patekti į vidų, apžiūrėti visą ūkį bei įvertinti bendrą situaciją.

Nors mirštančių gyvūnų ir neradome, tačiau bendra situacija nepasikeitusi, o gyvūnų skaičius ne tik, kad nesumažėjęs, bet dar ir padidėjęs. Šio apsilankymo metu radome 16 arklių. Gyvūnai neturėjo vandens, pašaro, atrodė išliesėję, gardai nemėžti, tamsūs bei ypatingai mažo dydžio, gyvūnai akivaizdžiai neturi jokio judėjimo, sutrikusi jų psichinė būklė, ūkininkui bandant prie jų prieiti, paniškai bijojo.

O toliau?- paklausite. Toliau raštai, skundai, susirašinėjimai ir valstybinės tarnybos nesibaigiančios grimasos.

Augantis ūkis

2013 metais Antanas Šaulys ūkyje laikė 12 arklių, tuo metu tarnybos inspektorius Rolandas Žūkas spaudoje teigė, kad su tokiu kiekiu pašarų ūkininkas gyvulių tvarte negali išlaikyti žiemą ir tai jau ne pirmi metai, kai jis susiduria su tokia problema. Atkreipiame dėmesį, kad bėgant metams arklių kiekis ūkyje nuolat didėjo ir šiuo metu (2018 m.), neseniai gimus dar dviem kumeliukam, siekia jau 18, o Antano finansinės galimybės, atsižvelgiant į visus akivaizdžius veiksnius ir bendrą šalies ekonominę situaciją nepagerėjo.

Kaip teigiama 2015 m. vasario 27 d. "Lietuvos ryte" publikuotame straipsnyje, Antanas gyvena labai vargingai: „Už žemę per metus gaunamas išmokas – apie 1000 eurų – vyras išleidžia žirgų pašarui ir kitoms būtinoms priemonėms, o per kelis dešimtmečius žirgų ir arklių prisipirko. Dabar šiek tiek pinigų prisiduria padirbėdamas aplinkiniuose ūkiuose, kur kausto arklius. „Mane čia šimto kilometrų spinduliu žino. Vertina mano darbą, nes tokios kokybės nėra matę“, – sakė Antanas. Už pakaustytą arklį vyras gauna apie 10–15 eurų ir dar kokią lašinių paltį. Ir tai yra visos jo pajamos. Tačiau tų pinigų maistui pakanka: nusiperka duonos, bulvių, pieno iš kaimynės ūkininkės, o kartais tenka ir rastą supelijusią duoną valgyti: „Aš apipjaustau tuos pelėsius, išverdu ir šuniukams, kačiukams atiduodu, o tą gerą viduriuką pats valgau. Anot jo, visas tvartas ir ūkis pastatytas ir įkurtas savo paties rankomis, tačiau dėl lėšų stygiaus negali atitikti keliamų standartų.“

2018 metais asociacijos vizito metu įsitikinome- nėra pagrindo manyti, kad Antano Šaulio finansinė padėtis ir galimybės išlaikyti 18 arklių yra pagerėjusios. Filmuotoje medžiagoje ūkininkas teigia, kad gyvena pusbadžiu ir minta pigiausiais produktais, kurių vyksta nusipirkti į Lazdijus, o pajamas (apie 1000 Eurų per metus) gauna deklaruodamas žemės plotą.

Remiantis žiniasklaidos duomenimis, 2013 metais Antano Šaulio ūkyje buvo 12 arklių, 2015 metais jų kiekis išaugo iki 13, tačiau tris (neišgyvenusius) perdavus dovanojimo sutartimi Žirgų globos asociacijai, ūkyje liko 10 gyvūnų. 2018 metais vasario mėn. asociacijos vizito metu rasta 16 arklių, o vos po keleto mėnesių jų ūkyje buvo jau 18.

Prisiminkime, kad 2013 metais spaudoje publikuotame straipsnyje tarnybos inspektorius-veterinaras Rolandas Žūkas teigė: „Kalbėjausi su šiuo žirgų augintoju, siūliau jam parduoti nors keletą žirgų, kad už tuos pinigus nusipirktų pašaro. Tačiau jis, ko gero, pats nevalgęs bus, tačiau žirgų neparduos. Myli jis savo augintinius. Kita vertus, blogai, kai nori tiek daug laikyti, o pašaro nepasirūpina. Man svarbiausia, kad šie žirgai nebadautų, nesikankintų, sulauktų pavasario. Bet problema vis tiek išlieka ir mes stengsimės domėtis, kaip ji sprendžiama.” Akivaizdu, kad tiesos šiuose sakiniuose nedaug- daugelį metų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į nuolat didėjantį ūkį ir prastas arklių gyvenimo sąlygas žiūrėjo abejingai, nesprendė pastebėtų problemų įstatymų numatyta tvarka.

Melo kojos trumpos

"Lietuvos žinios" publikuotame straipsnyje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų skyriaus viršininkas Auridas Marcinkus teigia: „2015 metais ūkyje arkliams trūko maisto, tačiau jie „buvo tiesiog prasto įmitimo, bet neišliesėję“, anot jo, grėsmės jų gyvybei VMVT nematė ir nemato iki šiol. Dėl to kreipimesi į teismą nurodė, jog prašo tik ištirti situaciją, o ne konfiskuoti gyvūnus. A. Marcinkus paaiškino kokiose situacijose tas pavojus vis gi atsiranda: „Kai buvo tie žirgai trys perleisti asociacijai, tai va tiems žirgams buvo pavojus. Dėl to mes bandėm visais įmanomais būdais įkalbėti, kad jis pats sutiktų, jeigu jis nebūtų sutikęs, tada mes būtume kreipęsį į teismą su prašymu konfiskuoti.“ – pasakoja VMVT atstovas. „Man susidaro toks įspūdis, kad ŽGA stengiasi ne tai, kad žirgams padėti, bet stengiasi, kad jie būtų konfiskuoti. Mano tokia nuomonė. Mes stengiamės padėti, kad tie žirgai gautų kuo geresnes sąlygas, kiek tai įmanoma.“ – pridūrė.”

LŽ žurnalistei priminus jam, kad gyvūnai neišgyveno, A. Marcinkus atkirto: „Jie neišgyveno dėl to, kad juos užmigdė ŽGA. Išsivežė. O ar jie būtų išgyvenę ar ne, tai čia dar klausimas didelis. Bet jie matė tikslą, kad juos išvežti iš to ūkininko, juos užmigdyti ir utilizuoti.“ – piktinosi VMVT specialistas. Jo manymu, globėjai paskubėjo užmigdyti iš A. Šaulio paimtus keturkojus: „Ta viena, kur gangrenuota koja buvo, taip, bet kitus arklius kur užmigdė, aš būčiau linkęs palaikyti juos geresnėmis sąlygomis ir jie tikrai būtų atsigavę.”

Komentuodamas ir kaltindamas asociaciją nepagrįstais veiksmais viršininkas greičiausiai nesitikėjo, kad turėsime išsaugoję 2015 m. dokumentus. 2015 metų kovo 7 d. veterinaro sprendimu eutanazuotas iš Antano Šaulio dovanojimo sutartimi perimtas arklys Genijus, atliktas jo skrodimas. Skrodimo išvados nustatė bendrą gyvūno organizmo išsekimą, išliesėjimą, masyvią hematomą kairės pusės krūtinės juosmens srities raumeniniame audinyje, smėlio susikaupimą skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje (apie 200g), priekinių dantų (kandžių) peraugimą ir kt. Yra tą patvirtinantis dokumentas.

Neilgai trukus, 2015m. balandžio 8 d. kumelei Metodika nustatyta stiprus bendras kūno išliesėjimas, priekinių ir užpakalinių galūnių raumenų sunykimas, nugaros raumenų sunykimas. Gyvūnas veterinaro sprendimu užmigdytas. Yra tą patvirtinantis dokumentas

Paanalizuokime kiek plačiau Lietuvos žinių straipsnio medžiagą. VMVT Lazdijų skyriaus darbuotojai, atrodo, sunkiai randa bendrą kalbą. Viršininkas Auridas Marcinkus žurnalistams neabejodamas savimi teigė: „Mes mažiausiai tris kartus per metus ten lankomės oficialiai, dar tarp patikrinimų užvažiuoja inspektoriai taip, pro šalį važiuodami į šventę kokią ar pan. Pagal reglamentą privalome ten lankytis nustatytais, dažnesniais intervalais, mat ūkis įtrauktas į padidintos rizikos grupę.”

Tiesa, realybė kiek kitokia. LŽ paprašius pateikti informaciją kiek kartų pas A. Šaulį lankėsi VMVT bei kiek skirta nuobaudų, buvo gautas ne kartą šį ūkį tikrinusio gyvūnų gerovės specialisto Rolando Žuko raštiškas atsakymas: „Nuo 2013 metų ūkis tikrintas 6 kartus, skirtos 3 administracinės nuobaudos, taip pat uždraustas arklių įvežimas, išvežimas dėl ženklinimo reikalavimų nesilaikymo.”

Straipsnyje išties gausu absurdiškų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų pasiteisinimų. Akivaizdžiais, daug metų besitęsiančiais neveiksnumo faktais įspausti į kampą, mokesčių mokėtojų išlaikomi tarnybos darbuotojai meistriškai ieško gudrybių išvengti atsakomybės.

Žiūrovų teismas

Jau po poros dienų, nuo tarnybos veiklą kompromituojančio straipsnio paskelbimo "Lietuvos žiniose", balandžio 4 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia savo versiją spaudai. Daugelyje šalies dienraščių skelbiamas pranešimas. Tekste teigiama, kad Antanas Šaulys, po pasikartojančių administracinių nuobaudų šį kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, o jo bylos svarstymas tarnybos teigimu, Lazdijų apylinkės teisme įvyks birželio 13d. Byloje siekiama,- „paimti arklius iš ūkininko, gyvenančio Teizininkų k., Šventežerio sen. (Lazdijų r. sav.) ir perduoti juos asmenims, galintiems pasirūpinti gyvuliais. “

Tiesa, realybė čia, taip pat, šiek tiek kitokia. Pirmasis administracinės, o ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdis paskelbus šį pranešimą spaudoje jau įvykęs (gegužės 25 d.), jame žiūrovų tarpe dalyvavo ir Žirgų globos asociacijos atstovė. Kaltinimo Antanui Šauliui struktūra – ūkio patikrinimo metu užfiksuotas dviejų kumeliukų išliesėjimas, netinkamos ėdžios- pašarų ir vandens kiekis netenkina arklių mitybos reikmių, arkliai gauna pašaro jų fiziologinės reikmės neatitinkančiais laiko tarpais, naudojama netinkama šėrimo įranga, ūkininkui siūloma skirti baudą, o apie siekį priverstinai mažinti gyvūnų skaičių – dalį jų konfiskuoti, teismo posėdžio metu neužsimenama.

Tarnybos inspektoriai teisme nesugebėjo apginti savo parodymų, pritrūko kompetencijos, gyvūnų gerovę reglamentuojančių įstatymų išmanymo, atrodė neprofesionaliai, abejingai, tuo tarpu kaltinamojo advokatas dirbo solidžiai, siekdamas užtikrinti, kad bylos baigtis jau šiame svarstyme taptų aiški- ūkininkas sulauktų kuo mažesnės arba apskritai išvengtų atsakomybės.

Antrasis bylos nagrinėjimo posėdis Lazdijų apylinkės teisme įvyko birželio 13 d. Jo metu tarnybos atstovai: Lazdijų skyriaus viršininkas Auridas Marcinkus, inspektorius Rolandas Žūkas ir kiti jų kolegos sėdėjo žiūrovų gretose. Teismas nusprendė bylą nagrinėti neatvykus kaltinančiajai pusei. Po ilgų kaltinamojo Antano Šaulio ir jo advokato pareiškimų, susirinkusieji išsiskirstė.

Teismo sprendimas šioje byloje bus skelbiamas birželio 25 d.

Ar galime surasti tarnybos veikloje korupcijos pėdsakų? Sunku atsakyti, tvirtų įrodymų, kol kas neturime. Dažnai nesuprantama ir nepateisinama VMVT elgsena sprendžiant svarbius gyvūnų gerovės klausimus verčia susimąstyti, o žmonių komentarai viešoje erdvėje dar labiau vaizduotę sužadina.

Bet kokiomis priemonėmis

Po pirmojo, akivaizdžiai melagingo, visuomenę klaidinančio VMVT pranešimo, siekdami įvertinti dabartinę gyvūnų būklę, pačios Žirgų globos asociacijos iniciatyva į ūkį nuvykome kartu su veterinarijos gydytoja Austėja Girininkaite. Vizito metu dalyvavo ir VMVT inspektoriai. Deja, atvykus į ūkį paaiškėjo, kad šeimininko nėra, o iš 18 arklių ganykloje pavyksta surasti tik 12. „Nepriklausoma veterinarijos daktarė Austėja Girininkaitė teigia, kad tuo metu jai pavyko apžiūrėti vos du gyvūnus, – kiti buvę pernelyg baikštūs, o daktarė, savo ruožtu, rekomendavo sulaukti gyvūnų savininko. Išsamiai nepatikrinus visų gyvūnų būklės A. Girininkaitė atsisakė rašyti nepriklausomos ekspertės išvadas apie jų sveikatą.“ – rašo „Lietuvos žinios“.

Tačiau, jau kitame, viešojoje erdvėje išplatintame VMVT pranešime teigiama: „Visų ūkyje laikomų arklių sveikatos būklė yra normali, tai patvirtino ir nepriklausomą apžiūrą atlikusi privati veterinarijos gydytoja.“ Gauti veterinarės patvirtinimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai taip ir nepavyko, taigi paskelbta informacija išties nėra tiesa.

Lazdijų skyriaus viršininkas A. Marcinkus žiniasklaidai teigia, kad pranešimas paremtas būtent šios veterinarės žodžiais, tačiau portalui „Lietuvos žinios“ pakalbinus pačią gydytoją, pašnekovų nuomonės skiriasi. A. Girininkaitė kalba, kad jokių, net žodinių, išvadų apie tai, kad arkliai yra kliniškai sveiki ji nedarė ir daryti negalėjo. Jos teigimu, po apžiūros VMVT valdininkas ėmė ją spausti padaryti rašytinę išvadą. Jai nesutikus kelis kartus skambino kartodamas prašymą, o paskutinį kartą net ėmė kalbėti „gerokai pakeltu, nemaloniu tonu“, reikalaudamas raštiško patvirtinimo, kad arkliai kliniškai sveiki.

Bausti negalima pasigailėti

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atrodo, nėra linkusi šio ūkininko bausti ir tikisi visas esamas problemas išspręsti taikiai, siūlant visokeriopą pagalbą. 2018 m. birželio 15 d. išplatintame pranešime savo Facebook paskyroje skelbia: „Lazdijų rajono savivaldybė taip pat pasiūlė pagalbą ūkininkui ruošiant pašarus žiemos sezonui, o esant poreikiui, suteikti arkliams laikiną globą ir priežiūrą savivaldybei priklausančio hipodromo arklidžių patalpose.”

Stebėtinai panašiai tarnybos inspektorius Rolandas Žūkas kalbėjo dar 2013 metais Dzukijoszinios.lt: “A. Šaulį nuolat pašarais paremdavo žirgininkų klubo atstovai, kiti ūkininkai. Todėl aš kalbėjausi ir su Teizų seniūnijos darbuotojais, ūkininkais, Žirgininkų klubo atstovais, kad nepaliktų šio augintojo vieno.”

Jam antrina ir Lazdijų skyriaus viršininkas Auridas Marcinkus, interviu Lazdijų informaciniam portalui "Dzūkijos žinios" kalbėdamas apie bendrą visos VMVT požiūrį: „Išties pirmiausiai esame konsultantai, patarėjai. Stengiamės padėti verslui, ūkininkams laikytis normų, kurios yra nustatytos įstatymais. Jei mūsų konsultacijos nepadeda, jei žmogus nenori jų geranoriškai vykdyti, tuomet tenka bausti. Tačiau nustatę pažeidėją jam bandome pirmiausiai išaiškinti savo reikalavimus, suteikiame progą situaciją ištaisyti”. Rašo Dzukijoszinios.lt

Verta pastebėti, kad visi tarnybos pranešimai pagražinti vasariškomis ūkio nuotraukomis, demonstracijai atrinkti geriausios būklės arkliai, siekiama sudaryti įspūdį, kad pažeidimo išties nėra ir niekada nebuvo labai rimto, o esamas smulkmenas ūkininkas netrukus susitvarkys, todėl panikos kelti neverta. Tačiau nepamirškime svarbiausio- tokios pačios pozicijos VMVT laikėsi dar 2013 metais, o nuo bado, prastos priežiūros ir tinkamos veterinarės pagalbos nesuteikimo šiame ūkyje jau netekome trijų arklių ir yra tai patvirtinančios veterinaro išvados.

Supraskime teisingai, turime neginčijamą prisipažinimą, kad valstybinė tarnyba, išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigų, neribotą laiką- daugelį metų, siekia geranoriškai padėti ūkininkams, kurie nesilaiko įstatymų ir nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų bei tiesiog paprastai žmogiškai kalbant - kankina gyvūnus. Taigi jeigu Jūs, aš, ar kitas pilietis, sąmoningai nuspręsime savo ūkyje laikomų arklių neprižiūrėti, marinti badu, žaloti fiziškai ir psichologiškai, daryti su gyvūnais eksperimentus, apleisti jų laikymo patalpas ir apsiriboti minimaliomis finansinėmis išlaidomis ūkio priežiūroje, galime tikėtis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neatlygintinos paramos mainais į per daug nesiraukant išklausytą nereikšmingą įspėjimą ar juokingos vertės piniginę baudą. Taigi, kur dėti kablelį sakinyje,- „Bausti negalima pasigailėti“, daugumos gyvūnų mylėtojų ir galimai už gyvūnų gerovę atsakingos valstybinės tarnybos nuomonės greičiausiai išsiskirtų.

Rolandas Žūkas bendraudamas su Žirgų globos asociacija, po 2018 m. vasario mėn. atlikto ŽGA patikrinimo elektroniniu laišku užsiminė: “Pamastykite, gal kartais kas nupirktų kelis arklius iš jo- yra ir jauniklių,nes vienas iš sprendimo būdų yra ir arklių skaičiaus mažinimas, ir šėrimo gerinimas”. Susirašinėjimas

Tokią inspektoriaus nuomonę, kalbėdamas "Lietuvos žinioms" palaiko ir jo viršininkas – Auridas Marcinkus: “tai visiškai normali situacija, kuomet inspektorius, matydamas prastą padėtį ūkyje bando siūlyti sprendimus.”

Galime daryti prielaidą, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gina verslo interesus, ieško ūkininkui finansinės naudos ir skatina nusikalstamumą. Peršasi mintis, kad paprasčiausias sprendimas atsikratyti gyvūnu ir gauti už tai finansinį atlygį – jo tiesiog neprižiūrėti.

Ūkininkas pagalbos atsisako

Ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos siūloma ištiesta pagalbos ranka reali ar tik gerai suplanuota viešųjų ryšių akcija pakelti savivertę visuomenės akyse? O gal gudrus būdas apsaugoti ūkininką nuo gyvūnų konfiskacijos teisme? Galime tik spėlioti.

Peržvelkime visą istorijos medžiagą dar kartelį, ieškodami Antano Šaulio asmenybės paveikslo. 2013 metais "Dzūkijos žinios" portale paskelbtame straipsnyje, VMVT inspektorius Rolandas Žūkas teigė: „Kalbėjausi su šiuo žirgų augintoju, siūliau jam parduoti nors keletą žirgų, kad už tuos pinigus nusipirktų pašaro. Tačiau jis, ko gero, pats nevalgęs bus, tačiau žirgų neparduos.”

2015 metais dienraštis "Lietuvos rytas" rašė: „Nors ne viena gyvūnus globojanti organizacija siūlėsi padėti jam išlaikyti žirgus, Antanas jokiu būdu pagalbos nepriima. Jo manymu, už bet kokią pagalbą tuoj pat bus prašoma grąžos ir dar su procentais. „Visi juk žinome, kad nemokamas sūris tik spąstuose. Todėl, jei tik pasiprašyčiau pagalbos, tuoj mane suėstų“, – tvirtai įsitikinęs žirgų mylėtojas. Siūlo žmonės pagalbą net ir jam pačiam: ir apgyvendintų, ir apskalbtų, ir gyvenimo komfortą suteiktų. Antanas vis tiek išlieka kategoriškas: „Bet man patinka vargt!“

2018 metais Žirgų globos asociacijos filmuotoje medžiagoje. Antanas kalba, kad žmonių, kurie norėtų dirbti sąžiningai ir už dyką yra mažai, teigia nepripažįsta tokių, kurie nori įvesti savo tvarką, ūkininkas nevertina ir vienkartinės pagalbos.

Žirgų globos asociacijos Facebook paskyroje, galimai ūkininką pažįstantis žmogus teigia, kad Antanas net mainais į pašarus nėra linkęs perleisti laikomų gyvūnų kitiems žmonėms.

Galima nuspėti, kad VMVT siūlomo veiksmų plano ūkininkas ir šį kartą atsisakys. O priversti jį priimti, be teismo sprendimo, tarnyba neturi jokių galimybių. Na kur gi ten priversi, jeigu net arklių registracijos ir žymėjimo pažeidimus, Lazdijų skyriaus viršininkas Auridas Marcinkus žiniasklaidai komentuoja: „Visos reikiamos mikroschemos nupirktos ir šiuo metu yra pas veterinarą, tačiau A. Šaulys atsisako juos pažymėti. „Tai man ką dabar, su policija eiti su juo muštis?“ – retoriškai klausė valdininkas.” (Šiuo metu, VMVT teigimu, ūkininko arkliai, išskyrus amžiaus kriterijų neatitinkančius, sužymėti mikroschemomis, registracijos dokumentai sutvarkyti).

Taigi tarnybos viešai pareikštas pasiūlymas: „suteikti arkliams laikiną globą ir priežiūrą savivaldybei priklausančio hipodromo arklidžių patalpose.” galimai tik nepasiekiama utopija, tiesiogiai priklausanti nuo paties ūkininko užgaidų.

Žmonių vienybė

Akivaizdus valstybinės tarnybos pareigų neatlikimas ir abejingas požiūris į gyvūnų gerovę vis labiau vienija šią istoriją sekančius žmones, kitas gyvūnų gerovę puoselėjančias organizacijas.

Socialiniuose tinkluose gausu tarnybos aplaidų požiūrį smerkiančių komentarų, tačiau VMVT nelinkusi daugžodžiauti, savo Facebook paskyroje, užuot atsakydama į aiškiai išdėstytus, etikos normas atitinkančius, tačiau nepalankius tarnybos įvaizdžiui komentarus, juos be didelės sąžinės graužaties- pašalina.

Lazdijų skyriaus viršininkas Auridas Marcinkus, neseniai atšvęsto jubiliejaus proga duodamas interviu Lazdijų informaciniam portalui "Dzūkijos žinios" užsimena apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valdymo schemą: "Keitėsi ir tarnybos pavaldumas – iš padalinio prie Žemės ūkio ministerijos ji tapo valstybine įstaiga, kurios vadovą skiria premjeras. Manau, jog tai yra teisinga, tik taip ši tarnyba gali išlikti objektyvi, nuo nieko nepriklausoma. Mūsų tarnybos valdymo modelis yra vienas pažangiausių Europoje, tą pripažįsta daugelis Europos šalių, kurių pavaldumas yra kitas."

Matant tarnybos darbuotojų nekompetenciją ir slogų įvaizdį visuomenės akyse, šią, viršininko teigimu, pozityvią nepriklausomybę galime vertinti skeptiškai, prilyginti nebaudžiamai savivalei, kuri vargiai susilauktų palaikymo ir užtarimo Europos šalyse.

Ar žmonių bendrystė yra kelias į permainas ilgai užsibuvusioje, sovietinėje stagnacijoje sukaustytoje valstybinėje tarnyboje? Ar požiūris į gyvūną, Europos sąjungai priklausančioje valstybėje, gali šį kartą ir visiems laikams pasikeisti? Šių atsakymų žmonės turės palaukti. Jų, deja, turės palaukti ir 18 arklių įkalintų liguisto paciento vykdomų eksperimentų laboratorijoje. Tačiau nenusiminkime, tikėkime, kad pelnyto atpildo diena nusidėjusiems prieš žmogiškumą visada ateina.