Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Kitaip nei laukiniai jų protėviai, šiandieniniai arkliai dažnai nebegali pasigirti tvirtomis ir viską atlaikančiomis kanopomis. Todėl labai svarbią vietą užima kanopų priežiūra, kuria privalo pasirūpinti gyvūno šeimininkai. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kada arklių augintojai tinkamai neprižiūri gyvūno galūnių: kanopos ragas nuauga bei užsiriečia arba dažnai nulūžta, sukeldamas ne tik skausmą, bet ir įvairias ligas, sąnarių iškrypimą bei raišumą, kai kuriais atvejais gali sukelti net kojų kaulų lūžius. Tai turi daug įtakos ne tik kanopinio gyvūno išvaizdai, bet ir bendrai sveikatai, darbingumui.

Jeigu norite turėti sveiką gyvūną, kanopas būtina tinkamai prižiūrėti. Apie arklių kanopų priežiūrą Žirgų globos asociacijos (toliau – „ŽGA“) vadovė Rūta Rosson sako: „Visų pirma, privalu jas išvalyti, apžiūrėti, ar nėra pažeidimų, įstrigusių svetimkūnių. Kanopa turi būti apdrožiama, pašalinamos nereikalingos nuoaugos. Ji turėtų būti pasvirusi 45 laipsnių kampu, ne per ilga ir ne per trumpa. Deja, kanopų problemos yra vienas dažniausiai pasitaikančių gyvūnų gerovės pažeidimų Lietuvoje, ypač kaimo ūkiuose, tačiau pasitaiko ir viešuose objektuose, įstaigose, kur gyvūnai laikomi pramogai, rodomi lankytojams.“

Kadangi kanopinių gyvūnų priežiūros pažeidimų pasitaiko gana dažnai, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – „GGI“), kartu su „ŽGA“ parengė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kas kiek laiko, atsižvelgiant į gyvūno rūšį bei gyvenimo sąlygas, reikia tvarkyti gyvūno kanopas.

„Rašte taip pat nurodome mums žinomų kalvių kontaktus, įvardijame atsakomybę už kanopų nepriežiūrą bei gręsiančias baudas. Svarbu suprasti, jog kanopų nepriežiūra nėra tik kosmetinė deformacija, ji turi ir visapusiškas pasekmes gyvūno organizmui. Manome, kad tokie atvejai dažniausiai pasitaiko dėl savininko nežinojimo bei informacijos trūkumo, todėl šios rekomendacijos bus naudingos visiems kanopinių gyvūnų augintojams“, – pastebėjimais dalinasi „GGI“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Rekomendacinis raštas yra platinamas visoms Lietuvos savivaldybėms su prašymu nukreipti į seniūnijas ir jiems žinomas įstaigas, turinčias kanopinių gyvūnų, bei siunčiama ir individualizuotai zoosodų, zooparkų, agroturizmo sodybų ir kitų įstaigų kontaktams.