Baltas, bet nešaltas.
Vasarą jis primena sniegą, žiemą – pats tampa savotiška sniego atmaina, apvalainas „balionėlis“ neilgomis kojomis, toks yra Snaigis, šeštus gyvenimo metus skaičiuojantis širmas arklys. Drauge su Grikiu, Kapučinu ir Loki jis retsykiais vis dar maištingai išgyvena paauglystės dienų šėlsmą, bet ir kantriai mokosi bandos taisyklių.
Snaigio kelionė į Slėnį įspūdinga – net iš trijų kartų. Pirmąjį jis atkeliavo būdamas maždaug 7–8 mėnesių, mažas ir paliegęs. Po tam tikro laiko jį priglaudė globoti viena šeima, deja, Snaigis ten neišbuvo nė mėnesio. Vėliau – sustiprėjusį ir atsigavusį Snaigį „įsimylėjo“ kita šauni šeima, ir Snaigis iš tiesų ten buvo mylėtas ir prižiūrėtas. Tiesiog taip susiklostė, kad jo tuometiniams globėjams teko keisti gyvenamąją vietą, ir Snaigis vėl liko be namų. Šiandien ir visiems laikams – Slėnis – Snaigio namai.
Per tą išvykų ir grįžimų periodą Snaigis sutiko ponį Kutą, su kuriuo buvo itin susidraugavę ir prilipę vienas prie kito kaip musė prie medaus. Tačiau, vienu metu, dar kai banda leido savo dienas Dzūkijos laukuose, šiuos artimus draugus teko laikinai išskirti, nes poniui ten esamos sąlygos tiesiog buvo netinkamos dėl jo paties saugumo. Sunkus tas išsiskyrimas buvo abiems – Kutas ištisai kvietė savo draugą Snaigį, o Snaigis nebuvo priimtas bandos gana ilgą laiką. Teko iškęsti ir bandos vado Merkio „audimą“ ir priespaudą.
Šiandien Snaigis – pilnai įsitvirtinęs bandoje, o įdomiausia tai, kad kadaise jį „audęs“ Merkys, jeigu jau sugalvoja leisti sau pažaisti, į savo žaidimų aikštelę kviečiasi ne ką kitą, bet būtent Snaigį, kuris yra mylimiausias Merkio žaidimų partneris.
Artimiausias iš bandos Snaigiui šiuo metu yra Loki. Nežinia kas, bet greičiausiai Snaigio esamas pasyvumas, o Lokio paslėptas jiems abiems tampa jų sąryšio bendryste. Pažabojęs savo charakterio vingrybes, praeityje palikęs norą būti už kitus viršesniam, Snaigis šiandien tiesiog draugiškas paauglys, besivadovaujantis principu: „jeigu su manim gerai, aš dar geriau, jeigu blogai, – aš vis tiek geruoju“. Būtent dėl tolerancijos kitų atžvilgiu Snaigis ir yra pirmasis, kuris įleidžiamas pas naujokus, juo tokiais atvejais visada galima pasitikėti.
Snaigio bandos išminčiumi nepavadinsi, labiau jis linkęs atkartoti kitų bandos narių poelgius, nei pats imtis iniciatyvos. Jam – „mažiau yra daugiau“. Šis paauglys nėra ypatingai imlus mokymams, Snaigiui reikia daugiau laiko ir kantrybės „susirinkti“ savo mintis.
Snaigis yra Snaigis, kartais susiliejantis su banda, kartais bandantis iš jos išsiskirti – jis – vis dar besiformuojanti asmenybė, besidžiaugianti arkliška laisve čia ir dabar, – o rytoj bus rytoj. Ir spalvų ir atspalvių jame itin daug. Kaip ir sniege, kartais nusidažančiame vis kita spalvų gama.