Bagis atkeliavo į Slėnį jau būdamas mamos pilve, tik Slėnio gyventojai apie tai nieko nežinojo. Žinojo tik Bagio mama, bet niekam nesakė. Ir štai vieną nuostabią pavasario dieną pasaulį išvydo jis – nei arkliukas, nei asiliukas, o iš tiesų ir tas, ir tas kartu – asilėniukas. Bagiui pačiam to nežinant, jis tapo laimės kūdikiu, nes jam nusišypsojo reta proga ne tik išgyventi, bet ir nebūti atskirtam nuo mamos, augti laisvam, nevaržomam ir neišnaudojamam. Bagis mėgaujasi visais vaikystės džiaugsmais – dūksta, tyrinėja pasaulį, pažindinasi su kitais bandos nariais, bando jų kantrybę ir ribas, išdykauja, be galo greitai auga, o augdamas mėgaujasi savanorių draugija ir labai mėgsta žmonių dėmesį.