Pristatome Slėnio naujoką – Širmantą! Širmanto vardas turi labai aiškią užuominą į jo spalvą, bet tai praktiškai visos žinios, kurias kaip kraitį atsineša kiekvienas naujas Slėnio gyventojas. Jo praeitis gana miglota, apie Širmantą žinome tik tiek, kad šis dar visai jaunas, 12 metų, arklys buvo niekam nereikalingas ir nuo skerdyklos jį išgelbėjo neabejinga moteris. Ilgai namų ieškojęs širmis juos rado Arklių slėnyje.

Nors nežinome tikrosios Širmanto praeities, matome akivaizdžius jos rezultatus: veterinarinės apžiūros metu rasta daugybė sveikatos sutrikimų – labai rimtų ir kiek lengvesnių. Padarysime viską, ką galime, kad Širmantas gyventų kuo ilgiau ir komfortiškiau save galutiniuose ir tikruosiuose namuose.

Atkeliavęs į Arklių slėnį, Širmantas visko bijojo – net išeiti iš gardo ir pastatyti kanopą ant plytelių, tačiau, kai suprato, kad iš jo čia nieko nereikalaujama, o ėdesio ir laisvės – į valias, atsipalaidavo ir atskleidė savo tikrąsias, net tik pilkas, spalvas ir įdomias charakterio savybes.

Bandoje Širmantas moka būti nematomas: jis toks tolerantiškas bet kuriam arkliui ir nelinkęs dominuoti, kad banda tiesiog į jį nekreipia dėmesio. Tačiau savo erdvėje jis visai kitoks – minkšti gabaritai ir skanus apvalumas yra tik priedanga, nes… jei tik pasitaikys galimybė – Širmantas būtinai pabandys įgnybti. Priežastis, kodėl jis taip elgiasi, paprasta – tai rodo, kad jis niekada gyvenime neturėjo normalaus santykio su žmogumi, ir dabar elgiasi instinktyviai ir natūraliai, kaip kad elgtųsi su kitu arkliu, savo gentainiu. Laimei, tai laikinas ir pataisomas dalykas, o geriausi vaistai yra laikas, rūpestis ir globa