DIDELĖ AUDRA DĖL VĖJO Sulaukėme daug žinučių ir skambučių dėl smarkiai neprižiūrėto ir sužaloto arklio, tad skubame visus nuraminti – jis jau pas mus! O štai istorija, kaip jis pas mus atsirado – nepaprasta. Norime jums ją papasakoti – detaliai ir nuosekliai, nes į tokias istorijas niekas nenori įsivelti, bet jos kartais tiesiog nukrenta iš dangaus, o tiksliau – įmurkdo į purvynę. Tad apsišarvuokite kantrybe ir perskaitykite iki galo. Viskas prasidėjo rugpjūčio 8 d., kai sulaukėme skambučio iš vidutinio amžiaus moters, pranešusios apie supančiotą, pririštą, be vandens paliktą, peraugusiomis kanopomis arklį, laikomą agresyvių, neadekvačių ir asocialių žmonių.
Pranešėja buvo be galo susirūpinusi ir labai norėjo padėti, bet nieko neišmanė nei apie arklius, nei ką tokiais atvejais daryti. Paprašėme jos suteikti vizualinės medžiagos, nes tik taip galėjome suprasti situaciją ir į ją sureaguoti. Pranešėja pareiškė, kad nesinaudoja nei soc. tinklais, nei jokiomis technologijomis, pasisiūlė atvažiuoti į Slėnį ir parodyti padarytas nuotraukas tiesiogiai. Priėmėme ją Slėnyje, apžiūrėjome nuotraukas, iš kurių susidarėme įspūdį, kad situacija išties labai prasta. Gavus jos leidimą, nuotraukos buvo perkeltos į mūsų įrenginį.
Po to suteikėme konsultaciją, patarėme, į kokias institucijas reikia kreiptis ir ką daryti. Laikotarpiu tarp rugpjūčio 8 ir 17 d. nuolat palaikėme su šia moterimi ryšį ir stengėmės kartu spręsti problemą. Visą šį laiką ji mūsų prašė pasiimti arklį į Arklių slėnį. Pažadėjome tai padaryti, jei tik pavyks susitarti su arklio šeimininkais ir perduoti jį mums. Per tą laiką mūsų veterinarė buvo nuvažiavusi apžiūrėti arklio vietoje, įvertinti situaciją, patikrinti, ar turi mikroschemą ir t. t. Visos apžiūros metu moteris buvo kartu. 17 d. vėl sulaukėme skambučio. Šįkart buvome informuoti, kad pranešėja šiuo metu sėdi seniūnijoje ir perka minėtą arklį už 200 eur – sumą, kurią susiderėjo su arklio šeimininkais, taip pat prašė surasti transportą arkliui išgabenti ir padaryti tai kaip įmanoma greičiau. Suorganizavome transportą tą pačią dieną ir kartu nuvažiavome pasiimti arklio.
Atgabenus arklį į Arklių slėnį, moteris išreiškė dėkingumą ir pasirašė visus reikiamus dokumentus. Visus juos turime. Visos teisinės procedūros buvo atliktos kaip įprastai tokiais atvejais. Rugpjūčio 17 d. išsiskyrėme su šia moterimi taip pat jausdami didžiulį dėkingumą, kad šitaip jautriai sureagavo į situaciją, nebuvo abejinga gyvūno kančiai ir paaukojo pinigų, kad jį išpirktų ir perduotų globoti Arklių slėniui. Viskas pasikeitė rugpjūčio 18 d. Tą dieną vėl sulaukėme skambučio su prašymu aplankyti ir, žinoma, leidome tai padaryti. Atvažiavusi moteris nuėjo pas arklį ir sugalvojo jam nunešti obuolį. Mes paprašėme jo nemaitinti, nes laukia medicininės procedūros ir kol neatlikti visi tyrimai, arkliui negalima duoti tokio maisto kaip obuoliai, morkos, šviežia žolė ir pan. Mes nežinome, ar jam nekenkiame maitindami tokiu maistu, na o visais reikiamais ir galimais ėsti pašarais jis buvo aprūpintas. Visa tai išaiškinome. Mūsų prašymas sukėlė nepasitenkinimą, bet šis nepasitenkinimas buvo tik pradžia. Tą dieną naujojo gyventojo apžiūrėti atvažiavo veterinarė, prižiūrinti ir gydanti Slėnio arklius.
Minėtoji moteris sulaukė veterinarės atvykimo ir nusprendė dalyvauti veterinarinėje apžiūroje, kam nei mes, nei veterinarė neprieštaravome. Ji atsinešė į apžiūrą kibirą ganykloje priskintos žolės. Veterinarė vėl paprašė nemaitinti arklio, ir vėl šis prašymas sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Šįsyk tokį, kad moteris pradėjo kištis į medicines procedūras, kabinėtis prie veterinarės ir visaip jai trukdyti dirbti. Neiškentę išprašėme ją už Slėnio vartų. Tada ji iškvietė policiją, apkaltinusi mus gyvūno nepriežiūra ir dokumentų klastojimų. Tiesa, jos kaltinimai vis keitėsi, tad atsekti visas smulkmenas, kuo esame kaltinami, jau darosi sunku. Tą dieną policijos pareigūnai neatvažiavo, o moteris prabudėjo prie Slėnio vartų iki išnaktų. Kitą rytą 8 val. ji vėl buvo čia, ir vėl kvietė policiją. Pareigūnai atvyko apie 14 val., mus apklausė, apžiūrėjo dokumentus, arklį bei jo laikymo sąlygas ir… neturėjo jokių pretenzijų. Jie patarė moteriai kreiptis į teismą, jei ši turinti kokių nors pretenzijų.
Matyt, moteris jų turi nemažai, nes šmeižia mus visais įmanomais kanalais, grasina teismais ir VMVT patikromis, kasdien atvažiuoja, pasistato automobilį prie Slėnio vartų ir taip mus terorizuoja. Nei teismų, nei patikrų mes nebijome, esame visiškai ramūs ir švarios sąžinės, bet tokia situacija atitraukia mus nuo tiesioginės mūsų misijos vykdymo – pagalbos arkliams, o ne santykių aiškinimosi su neadekvačiais žmonėmis. Tad vargšui gyvūnui, dėl kurio kilo visa ši audra, davėme Vėjo vardą, nors pagal dokumentus jis – Bujan. Vėjui maždaug 27 m., iš kur jis ir ką gyvenime regėjo – nežinome. Galime pasakyti tik tiek, kad pas mus pateko būdamas visiškai fiziškai ir psichiškai sužalotas.
Vėjo istoriją galite rasti čia:https://www.facebook.com/share/p/15YPi6Jbpo/