KITOKS, BET TOKS PAT… KUTAS

KITOKS, BET TOKS PAT… KUTAS

Arklių slėnyje kiekviena diena turi savo siužetą. Štai visi arkliai jau skanauja šieną, o vieno – kaip nebūta. Kur Kutas? O, štai ir jis. Ne per toli, ne kartu su banda, bet ir ne visai vienas. Stovi sau ramus, žiūri. Pasaulis sukasi savo keliu, o jam – gera būti tik su savimi.
Kutas – filosofiškas tipas. Intravertas iki kanopų galiukų. Jis mėgaujasi vienatve ir niekada nesijaučia vienišas. Jam svarbu jausti, kaip banda alsuoja, todėl visada laikosi tokiu atstumu, kad matytų kitus. Jis – šalia, tik šiek tiek atokiau. Taip ramiau širdžiai.
Per savo „ponišką“ gyvenimą Kutui teko išbandyti visko: nuo ūkio darbų iki vaikų vežiojimo – kantriai, pareigingai, be atostogų. Gal dėl to dabar jis renkasi gyvenimą be grafikų ir nurodymų.
Į savo pasaulį Kutas įsileidžia ne kiekvieną, bet jei jau pasitiki – tai iki galo. Jis ištikimas, švelnus, net jei vis dar apsimeta, kad jam į viską nusispjaut. Šiuo metu Kutas be poros, bet tikrai ne be meilės. Banda jo neignoruoja, tiesiog jis pats pasirinko „nuotolinį ryšį“ – stebi iš toliau, visur dalyvauja, bet ramiai ir be triukšmo.
Vieną rudenį visa banda iškeliavo pasivaikščioti po pievas. Vakare grįžo. Visi, išskyrus Kutą. Kilo panika, paieškos, šauksmai... Ir štai jis rastas – už kalniuko, ramiai rupšnoja žolę, nė trupučio nesusijaudinęs. „Aš gi čia, girdžiu jus. Kam tas triukšmas?“, – lyg sakytų visa povyza.
Šiuo metu Kutas labiau linkęs bendrauti su žmonėmis nei su savo gentainiais. Su suaugusiais – rimtai, ramiai. Su vaikais – visai kita istorija. Vaikų būryje jis – vadas. Pats pasirenka, kaip ir kiek bendrauti. Žaidžia, vadovauja, bet jei kas pažeidžia taisykles – primena, kas čia svarbiausias. Tiesa, susipažinus su juo artimiau, atrodo, kad su vaikais Kutas elgiasi taip, kaip banda elgiasi su juo – tvirtai, bet teisingai.
Taip ir gyvena ponis Kutas – su šiek tiek per daug svorio ir labai daug savasties. Ramus, išmintingas, nuoširdus. Jis nevaidina, neapsimeta, niekam nieko neįrodinėja. Tiesiog būna. Mėgaujasi saule, žole ir tuo, kad gali būti toks, koks yra. Mažo kūno, bet didis savo dvasia. Jo prabanga – vidinė laisvė. Ir jis ją turi.