BRĘSTI DVIESE – SMAGIAU

Paauglystę išgyvena visi – tiek žmonės, tiek gyvūnai. Nors apie šį amžiaus tarpsnį prirašyta daug, mūsų akį patraukė šis apibrėžimas: „Paauglystė – troškimas gyventi be ribų“. Arklių slėnyje gyventi be ribų trokšta du paaugliai – Kapučinas ir Grikis. Šie šeštus gyvenimo metus skaičiuojantys gentainiai jau nuo pat ankstyvos vaikys tės drauge keliauja per šią žemę. Jie nėra tikri kraujo broliai, bet jų bendrystė tokia stipri, kad net kraujas kartais bėjėgis prieš tokį ryšį. Buvimas drauge nuo pat mažų dienų, be galinis noras kabintis į šį pasaulį bei suvokimas, kad dviese tai sekasi daug lengviau nei po vieną, pavertė Kapučiną ir Grikį neišskiriamais draugais.
Dar visai neseniai Kapučinas su Grikiu kaip maži vaikai glaustėsi prie Kakavos kaip prie mamos, norėdami dėmesio bei globos, o šiandien jie lygiuojasi į stipriausius bandos narius, žingsnis po žingsnio artėja link paties jėgų žydėjimo ir brandos.
Kapučinas ir Grikis šiuo metu koja kojon žengia į naują gyvenimo tarpsnį: jie gerbia nerašytus bandos įsakymus, bandos vadą Merkį ir vedančiąją kumelę Kakavą, bet jau akivaizdžiai yra subrendę būti savarankiški ir ne tik pateikti savo norų bei pageidavimų sąrašą, o ir atstovėti už jį. Jie visur drauge, o jeigu atskirai, tai akylai vienas kitą stebi ir nepaleidžia iš akių. Du žavūs ir drąsūs paaugliai – tokie artimi, ir tokie skirtingi.
Kapučino ir Grikio skirtybės itin pasimato paaugliškuose jų dūkimuose. Grikis visais įmanomais būdais mėgina įveikti savo draugą, o Kapučinas tiesiog ramiai ir oriai laukia to momento, kai padūkėlis „brolis“ išsišėls, o jis tiesiog vienu judesiu parodys, kas čia viršesnis.
Gražu žiūrėti į tai, kaip šie du „broliai“ kasdien vis auga – fiziškai ir dvasia. Auga drauge, stiprindami bei papildydami vienas kitą, mokydamiesi gyvenimo išminties iš ban dos lyderių ir laikas nuo laiko užsidegdami nevaldomu noru peržengti jiems pažįstamo pasaulio ribas. Bet gi tam ir yra paauglystė…