TURTUOLIAI IRGI VERKIA

Ankstesnėje Slėnio Santa Barbaros serijoje galėjote matyti: du Slėnio Pensininkų Kvartalo „turtuoliai“ – Diedas ir Vėjas – nusistatė savo valdas, įtakos zonas ir prisiviliojo gyvenimo kompaniones. Abu „turtuoliai“ buvo kilę iš gilaus kaimo, gilaus mėšlo ir sunkaus darbo, bet nepaisant ne itin žavingos praeities, dabar mėgavosi prabanga ir gyvenimo kokybe: prižiūrėjo savo liukso klasės gyvenamąsias patalpas, mėgavosi išskirtiniu žavių damų dėmesiu ir dėjo visas įmanomas pastangas, kad tas dėmesys neblėstų. Mat abu „turtuoliai“, reikia pripažinti, nebuvo didžiai išvaizdūs anei sveikatingi, bet didžiausi turtai juk slypi ne paviršiuje, ar ne?
Aršiai ir nelabai gracingai barškėjo jie vienas prieš kitą – kas artritiniais sąnariais, o kas paskutiniais šešiais dantimis žvangėdamas ir gindamas savo moteris. Užsiėmę savo pozicijų įtvirtinimų ir damų gerove, nė vienas nenutuokė, ką jiems žada artimiausia ateitis.
Tačiau laiko nesustabdysi ir likimo vagos nepakreipsi. Tokiame amžiuje per didelis krūvis gali pasibaigti mirtimi, tad persistengti nepataria nei vienas veterinaras. Taip jau ir nutiko. Vienas „turtuolių“ – Vėjas – neatlaikė likimo siųstų išbandymų ir paliko Slėnį.
Kol „šarvojimo“ automobilis, ant kurio puikavosi užrašas „Rietavo sanitarinė tarnyba“, ruošė Vėjo palaikus kelionei į amžinąsias pievas, jo buvęs varžovas Diedulis ir visos moterys liūdnai stebėjo visas procedūras, kiekvienas savas dūmas dūmodamas.
Diedas mąstė, ką jam dabar teks daryti su Vėjo sugyventine: juk ir savas dvi sužiūrėti sunku, sveikata jau ne ta, kairė akis nebemato, ausys tai girdi, tai nelabai, inkstai atsisako ir žiūrėk, tuoj prireiks dializės…
Viva rezgė planus, kaip atsikratyti ta kaimo boba Lorda, nes troško ramybės ir daugiau laiko sau.
Lorda sprendė galvosūkį, kam dabar atiteks visas Vėjo palikimas, ypač tas didelis gražus kibiras, dukart per dieną stebuklingai prisipildantis košės.
Maja susirūpinusi skaičiavo, kiek kainuos „šarvojimas“ ir „laidotuvės“, o Bitė tuo tarpu ketino pasinaudoti proga ir sprukti pas maroziuką Bagį.
Kol kiekvienas susirūpinęs savo dūmas dūmojo, aptarnaujantis Slėnio personalas liejo ašaras ir raudojo dėl taip mylėto Vėjo netekties.
Na bet gyvenimas nestovi vietoje: nespėjo Slėnio Ppensininkų Kvartalo gyventojai kaip reikiant pagedėti, kai likimas jiems atsiuntė dar vieną išbandymą.
Šįsyk išbandymas buvo iš rimtųjų: į Slėnio Pensininkų Kvartalą atsikrausto nauji gyventojai! Ir ne kas kitas, o buvę varžovai, dėl kurių Diedulis su kompanionėmis kadaise buvo priverstas savo vilą ant ežero kranto iškeisti į kuklesnes gyvenamąsias patalpas su bendrojo naudojimo zonomis. Buvę varžovai – Penkta Koja, Širmantas ir Valentinas. Negana to, Penkta Koja po insulto, paralyžiuota dešiniąja veido puse ir su ypatingos priežiūros poreikiu.
Taigi, gyvenimo ratas darsyk apsisuko – į Diedulio valdas vėl įsiveržė seni priešininkai. Kaip jam seksis išsaugoti teritorijas, kompaniones, orumą ir pasidalinti aptarnaujančio personalo dėmesį, sužinosite kitoje Slėnio Santa Barbaros serijoje.