MERKYS, KAKAVA, LAKAJA. PETYS Į PETĮ

Įsivaizduokite tokį vaizdą: trys petys į petį šuoliuojančios galybės vėjyje plėvesuojančiais karčiais – apsuptos sodrios žalumos, gaubiamos bendrystės, orumo ir vidinės vertės jausmo. Tai trys Arklių slėnio gyventojai: Merkys, Kakava ir Lakaja. Tiems, kurie nežino jų istorijų, čia būtų galima dėti tašką. Užtektų pasigėrėti tiesiog trijų šuoliuojančių arklių – gražių ir galingų – vaizdu. O mums kiekvienas jų šuolis – ypatinga istorija.

Visi trys atvyko iš liūdnai pagarsėjusio Kaušakio ūkio. Nors skirtingo amžiaus, skirtingų charakterių, bet – neiškiriami. Lakajai buvo vos 6 mėnesiai, kai buvo konfiskuota. Kakava buvo jauna, bet tokia išsekusi, kad negalėjo pastovėti ant kojų. Merkys – subrendęs eržilas, stiprus, laukinis.

Nuo tos dienos praėjo daug laiko, šios trijulės gyvenimuose daug ko nutiko, daug ko buvo patirta ir išgyventa. Likimas lėmė, jog jie iki šiol yra kartu.

Kakava atsigavo ir iš „griaučių“ tapo apvalaina bandos vedančiąja kumele. Stipri ir visų gerbiama bandoje, bet trapi bei kiek nedrąsi šalia žmogaus.

Lakaja is mažytės, išsigandusios kumeliukės užaugo labai stipraus charakterio, savimi pasitikinčia kumele, kuri dėl savo šeimos eitų kiaurai sienas, per ugnį ir vandenį.

Merkys – žmonių laužtas, bet nepalaužtas, liko kupinas laukinės dvasios ir stiprių instinktų bandos vadas.

Jie – šeima, banda. Vien į juos žiūrint galima pajausti ryšio stiprumą. Kakava, svarbiausia bandos kumelė, viduryje, saugoma iš abiejų pusių: iš kairės Merkio, kuris veržiasi į priekį, kad pašalintų visas kliūtis; iš dešinės Lakajos, kurios niekas nesustabdys, jeigu reikės padėti Merkiui užtikrinti saugumą ir darną.

Petys į petį, nenugalima trijulė.