TROJOS MEILĖS ISTORIJA

TROJOS MEILĖS ISTORIJA

Troja yra maždaug 8-erių metų avis, jau senokai leidžianti dienas Slėnyje. Jos atsiradimo istorija tikrai nepaprasta: kartą pamatėme skelbimą Facebook socialiniame tinkle: „Atiduodu avį už nealkoholinį alų“. Iš nuotraukos buvo matyti, kad avies būklė yra prastesnė už labai prastą. Paskambinome, siūlydamiesi kitą dieną atvažiuoti jos pažiūrėti, o į šį pasiūlymą gavome štai tokį atsakymą: „Tai jei neatvažiuosi šiandien, vakare sušersiu šunims“.

Reikia pripažinti, tokia taktika visada suveikia. Nuvažiavome nedelsiant ir tai, ką pamatėme, buvo kraupu net nieko apie avis neišmanantiems žmonėms: avis ligota, gleivinės praktiškai baltos, akys primerktos, kanopos peraugusios, vilna nekirpta labai ilgą laiką ir dar šis vargšas padaras pririštas grandine pievoje po tuo metu kepinusia saule… Kai keliavome su ja į Slėnį, dar neįsivaizdavome, kad jos būklė dar prastesnė negu iš pirmo žvilgsnio: ji buvo tiek nusilpusi, kad galėdavo paeiti vos 5 žingsnius, o tada krisdavo ant žemės nebepajėgdama atsikelti…

Teko kviesti ne vieną veterinarijos gydytoją, atlikti ne vienus tyrimus ir taikyti ne vieną gydymą. Labai ilgą laiką Troja dienas leisdavo tiesiog gulėdama ant pievelės… Ji ne tik neturėjo apetito, bet ir pakelti galvą, kad atsigertų, jai buvo labai sunku… Gydymas truko išties ilgai ir – nuoširdžiai prisipažįstame – tikėti, kad jai pavyks išsikapstyti, buvo labai sunku… Buvome nusprendę tiesiog stebėti jos būklę, užtikrinti visus patogumus, ramybę, meilę, vandenį, maistą ir laisvę nuo skausmo. Davėme sau žodį, jog jeigu Troja nebegalės net galvos pakelti, paleisime ją be skausmo.

Troja gavo tokį vardą, nes jai atsidūrus Uliso ir Medūzos kompanijoje, toks vardas, atrodo, pats pasiprašė į kompaniją. Ir pasiteisino 100 procentų, nes jei prisimintume istoriją, Troja asocijuotųsi su tam tikromis staigmenomis. Tad ir avis Troja mums iškrėtė staigmeną: po tris mėnesius trukusio gydymo, ne tik atsigavo, sustiprėjo, bet ir… visai mums netikėtai prieš dvi dienas tapo trijų žavingų ėriukų mama! Ėriukai gavo Itakės, Hermio ir Pario vardus. Kaip gi kitaip.