Jis – arklys, kurio kiekvienas žingsnis buvo skausmas.
Bet šiandien ne apie tai.
Šiandien – apie tuos, kurie pažvelgė į jį ir pasakė: „kliniškai sveikas“.


| „Arklys nesupančiotas, ramus, kailis blizga, kanopos neperaugusios, arklys nešlubuoja, kvėpavimas geras, veterinarijos gydytojas konstatavo: klinikinė būklė atitinka gyvūno amžių.“
Tiek. Viskas. Pabaiga.
Gyvūnas, neturintis nė vieno sveiko sąnario, buvo įvertintas kaip „kliniškai sveikas“.

– Jokio gyvūno paso.
– Jokių kilmės ar apskaitos dokumentų.
– Jokių duomenų apie gydymus ar kalvio darbus.
– Šlubavimas visomis galūnėmis.
– Lėtinė pūlinga kvėpavimo takų liga.
– Deformuotos kanopos, nestabilus stuburas.
– Nuolatinis skausmas.
Visa tai nebuvo nustatyta Slėnyje – visa tai žinojome dar prieš priimdami Bėdulį.
Prieš perkeliant arklį į Slėnį, buvo atlikta veterinarinė apžiūra, rentgenologiniai tyrimai, echoskopija, kraujo tyrimai. Diagnozės patvirtintos specialistų, dokumentais ir vaizdine medžiaga.
Tai – ne nuomonė. Tai – faktai.

| X-ray: visų kojų pirštų ir čiurnų sąnariai, taip pat dešiniojo kulno distalinis intertarsalinis sąnarys – su osteoartritiniais pažeidimais.
Krūtinės dalies stuburo lordozė su besiliečiančiomis slankstelių dorzalinėmis ataugomis, kurios dėl nuolatinio trynimosi turi tankiojo kaulo lėtinius uždegiminius pažeidimus.
Lordozė gali būti tiek įgimta, tiek dėl netaisyklingo raumenų apkrovimo. Visi šie pakitimai sukelia skausmą judant.
Arklys turi degeneracinį užpakalinių kojų proksimalinių suspensorinių raiščių sindromą.
Ne vienpusis, o visų sąnarių skausmas vizualiai duoda ne šlubavimo, o sukaustymo efektą.
Taip pat nustatytos abiejų priekinių kojų paviršinių pirštų lenkiamųjų sausgyslių kontraktūros.
Bėdulis šiandien – saugus.
Bet ne dėl VMVT pastangų.
Tik todėl, kad kažkas nenuleido rankų.