Nors gimė Lietuvoje, Buchara su savimi į šį pasaulį atsinešė ypatingą kraitį – nepaprastą kilmę ir Vidurinės Azijos dvelksmą. Buchara yra achaltekų veislės kumelė, kurios mama atkeliavo į Lietuvą iš pačios šios ypatingos veislės tėvynės – Turkmėnijos.

Buchara turėjo mylinčią šeimininkę, kuri daug žinojo apie šios veislės žirgus, labai mylėjo ir rūpinosi kumele ir elgdavosi su ja kaip su tikrai ypatingu arkliu, tad ir charakteris Bucharos susiformavo, galima sakyti, karališkas. Tačiau teko Bucharai ir įprastos arkliams kasdienybės paragauti – ir besimokančius joti vaikus ant nugaros panešioti, ir lengvo lygio išjodinėjimo ir lygiųjų lenktynių varžybose sudalyvauti.

 Kas gi Bucharą ištiko? Ogi gyvenimas: pirmiausia mirė jos šeimininkės vyras ir sumažėjo rankų, galinčių prižiūrėti ją ir kitus kartu laikytus arklius, arkliai buvo parduoti, Buchara liko viena ir draugiją jai palaikė tik ožka. Vėliau pablogėjo šeimininkės sveikata, o ir pačią Bucharą ištiko liga – ji turi melanomą. Galiausiai jos nebepajėgė rūpintis viena kita, ir Buchara atkeliavo į Arklių slėnį.

Dėl fizinės būklės ji negali būti integruota į bandą ir tikriausiai niekada nebus. Atvykusi į Slėnį, ji iš pradžių leido laiką mūsų taip vadinamajame „Reanimacijos“ skyriuje, o šio metu yra perkelta į Snaigių taką – specialių poreikių arkliams pritaikytą buveinę. Ten ji leidžia laika su dar vienu naujoku, kurį irgi greitu laiku pristatysime.

Mes nežinome, kiek laiko pas mus Buchara bus, kiek jos liga leis jai džiaugtis Slėnio laisvėmis, bet neabejojame, kad sutikome ypatingą, nuostabaus charakterio kumelę, ir vien pažvelgti į jos nuostabias, dideles, migdolines akis yra ypatingas pojūtis, kurio ilgai negali pamiršti.