Jei atkeliautumėte į Slėnį ir bandytumėte susidraugauti su naujoke Dute, jums vargu ar pavyktų. Dutė nuleistų ausis, taip demonstruodama pyktį, ir visa savo išvaizda stengtųsi jus įbauginti. Ir tik jei nepabūgtumėte, toliau liktumėte šalia jos, nedarytumėte staigių judesių ir užsitarnautumėte pasitikėjimą, galbūt jums pavyktų prieiti arčiau ir Dutę paglostyti. Ir ji leistųsi, tariamas bauginimas būtų praėjęs, o tai, ką liestų jūsų delnas, būtų be galo švelnus (visomis prasmėmis) sutvėrimas.
Kaip gi nutiko taip, kad Dutė šitaip nepasitiki žmogumi? Atsakymą, kaip visada, galime tik numanyti. Jei arkliai mokėtų kalbėti mūsų kalba, tikriausiai papasakotų tokių istorijų, kurių nė vienas mūsų nenori išgirsti, o dabar mes tiesiog bandome perskaityti jų kūno kalbą ir iš to padaryti išvadas.
22-ejų Žvaigždutė atkeliavo į Slėnį visiškai išsekusi – išalkusi, ištroškusi, panašu, kad niekad neragavusi druskos. Visą gyvenimą kaime arusi, po savininko mirties, tapo niekam nereikalinga, ir tik neabejingų žmonių, neatidavusių jos į mėsą, dėka Dutė tęsia savo gyvenimą Arklių slėnyje. Dutė nepasitiki žmonėmis, perdėtai jautriai reaguoja į kai kurias situacijas ir panašu, kad visą savo gyvenimą nugyveno viena, be jokio kito gentainio, nes taip greitai susirado kompanionę – Miss – ir taip prie jos prisirišo, kad dabar neleidžia niekam – nei kitiems arkliams, nei žmonėms – prie jos artintis.
Dutės sveikata nedžiugina – nors Slėnyje ji jau kelinta savaitė, niekaip nepriauga svorio, o tai tikrai nerimą keliantis ženklas. Be to, turi sunkių kvėpavimo takų sutrikimų. Nepaisant to, kad tai nekelia daug vilties, mes padarysime dėl jos viską, kas tik įmanoma.
Dutė niekada nebus meili ir prieraiši kumelė, bet ir santykį su žmogumi dar galima normalizuoti. Dutės charakteris, galima sakyti, su prieskoniu, ir dėl to – žavingas. Tikimės, kad Arklių slėnyje žmonės jos akyse reabilituosis ir ji gyvens čia laisvą ir sotų gyvenimą, turės draugę, saugius namus ir mylinčias rankas, kurios paglostys kaklą, net jei Dutė bandys parodyti, kokia ji pikta…