Tikriausiai ne vienas su gyvūnais bendraujantis žmogus galėtų paliudyti: kasdien įsiklausant į jų poreikius, jais rūpinantis, mezgant kontaktą, gydant ligas užsimezga ypatingas ryšys ir užaštrėja kai kurie pojūčiai. Vienas tokių – intuicija. Kartais, atrodo, tiesiog pajauti, kad jau viskas – daryk nedaręs, nieko nebus, nepagelbėsi, nors protas liepia išbandyti dar tą ir aną. O kartais atvirkščiai – kažkas atkeliauja, nes, atrodo, jam skirta vieta, net jei logika reikalautų kito sprendimo…. Apie tokią intuicijos galią yra ir ši Slėnio naujoko Euro istoriją, o ją pasakoja Slėnio vadovė Olga: „Betvarkant gardus suskamba telefonas: kitame gale susijaudinusios jaunos merginos balsas, sakantis – „Nežinau nuo ko pradėti“. Istorija lyg ir įprasta, nors – ne visai, nes joje yra daug meilės ir pagarbos gyvūnui. Arklys – „mokyklinis“, ant savo nugaros per jojimo pamokas nešiojęs daugybę žmonių, turintis Voblerio sindromą ir astmą. Pasikeitus savininkų gyvenimo aplinkybėms jam grėsė labai neaiški ir tikrai neypatingai šviesi ateitis. O gal tokios net ir nebūtų iš viso. Tačiau ateitį Eurui padovanojo būtent tas balsas kitame telefono gale. Balsas, labai prašęs jį priimti. Tuo metu viskas buvo kiek miglota. Euras – skambinusios merginos buvęs jojimo „mokytojas“, nuo pat pradžių pavergęs jos širdį ir nepaleidęs minčių. Ji jaudinosi, jog galimai nepavyks išprašyti, kad arklį padovanotų, bet tuomet būtų dariusi viską, kad jį nupirktų. Viskas dėl vieno tikslo – kad Euras atsirastų saugioje ir ramioje vietoje, kurioje juo būtų pasirūpinta, ir kuri taptų jo namais, – Arklių slėnyje. Susižvalgėme su kolega ir apėmė jausmas, jog turime jį priimti, nors ir ne visai atitinka mūsų „standartus“: yra ganėtinai sveikas, o jo sveikatos problemos nėra kritinės. Tačiau kažkoks balsas viduje sakė, jog reikia jam suteikti vietą Slėnyje. Tą balsą sustiprino meilė ir pagarba, kurią skambinusioji jautė arkliui. Tokiems žmonėms visad norisi padėti, palaikyti. Juk taip svarbu, kad meilę spinduliuojantis žmogus, besirūpinantis nesavu gyvūnu, turėtų galimybę pasijausti padaręs svarbiausią pokytį arklio gyvenime. Tai buvo pirmoji priežastis. Neužilgo išaiškėjo ir antroji, šimtu procentu patvirtinusi tą vidinį balsą, aiškiai bylojusį, jog Euro vieta – Arklių slėnyje. Euras – ypatingai nuolankus ir išmintingas arklys, labai kantrus ir mąstantis. Bandos nariai jį pasitiko susidomėję, bet visiškai ramiai. Mūsų bandoje gyvena ypatinga kumelė Saulė – savimi nepasitikinti, dažnai apatiška, dėl ko visi likę bandos nariai tiesiog nenorėjo su ja bendrauti ir priimti į partneres. Dažnai į Saulę būdavo liūdna žiūrėti. Visad siekianti bandos artumo, bet amžinai viena. Ir čia – babam! – Euras įžengė ne tik į Slėnio, bet ir į Saulės gyvenimą. Jie nuo pirmos akimirkos elgėsi taip, tarsi visą gyvenimą vienas kito laukė. Nuo susitikimo akimirkos Saulė ir Euras visad ir visur yra kartu. Euro kantrybė ir taktiškas nuolankumas vis labiau kelia jo statusą bandoje, o tai reiškia, jog ir Saulės. Jis ją saugo, kai reikia – gina, bei padeda prisitaikyti prie naujo statuso. Galime pasakyti: Saulė yra Euro gyvenimo saulė, o Euras – Saulės gyvenimo euras, kurio taip trūko dėl pilnos laimės! Taigi, vienas Euras kiekvieno gyvenime gali būti būtent tai, ko mums tą akimirką trūksta“.