Po daugiau nei mėnesio laukimo, spėlionių ir paruoštų rankšluosčių – mažylis pagaliau pasaulyje. Tikslios datos nežinojome – Liudos kūnas jau kurį laiką rodė visus artėjančio gimdymo požymius. Tačiau tik prieš parą, anksti ryte, radome ką tik gimusį asiluką. Dar šlapias, dar nedrąsus – Joris. Nuo pat pirmų akimirkų buvo aišku, kad tai nebus lengvas startas. Liuda buvo labai nervinga, pasimetusi, elgėsi kitaip, nei tikėtasi – ji nesiglaudė prie mažylio, nelaižė jo, nerodė motiniško rūpesčio. Taip kartais nutinka kumelėms – ypač po streso ar esant hormonų disbalansui. 

 

Nors Liuda leidžia Joriui žįsti, vos jam baigus – spiria, stumia šalin, neleidžia jam būti šalia. Mes stengiamės švelniai ir atsargiai kontroliuoti situaciją: kad Liuda jo nesužeistų, o Joris galėtų saugiai maitintis ir augti. Tikimės, kad per artimiausias dienas Liuda nusiramins, hormonai stabilizuosis ir ji pagaliau galės pasidžiaugti motinyste. O pats Joris – drūtas, gyvybingas ir labai smalsus! Jis noriai valgo, jo kojytės stiprėja, o pats – greitai mokosi būti atsargus ir vis labiau klauso.