Lordos atsiradimo Slėnyje istorija – paprasta ir banali, tokių mes išgirstame ne vieną ir ne dvi. „Turime kumelę, seną ir niekam nereikalingą. Myliu ir mėsai parduoti nenoriu, bet teks, jei nepaimsite.“ Sena, bet labai mylima kumelė, pasirodo, besanti šluba, galimai nuo pančiojimo, apleistomis kanopomis, nutukusi, turinti kvėpavimo takų sutrikimų. Be to, Lorda yra agresyviai nusiteikusi žmogaus atžvilgiu – glaudžia ausis, žvygauja, mėgina kandžiotis. Ypač nemėgsta, kai kas bando paliesti snukį. Gal ir spardytis Lorda mėgintų, bet negali, nes skauda kojas. Tad, galima sakyti, mums pasisekė. Žinoma, tai sakome su ironija.

Nors pas mus atsirado prieš dvi savaites, dėl minėtos elgsenos Lordos dar negalėjo visapusiškai apžiūrėti veterinarai. Palikome ją ramybėje – apsiprasti ir suprasti, kad niekas Slėnyje nelinki jai blogo. O Lorda pasirodė esanti be galo protinga kumelė, greitai daranti išvadas, ir šią savaitę jau leido sutvarkyti kanopas! Tikimės, kad kitą savaitę bus pasiruošusi ir veterinarinei apžiūrai.

O dabar be anksčiau šmėstelėjusios ironijos – kam pasisekė, tai Vėjui. Mat nelengvas Lordos charakteris visai nesutrukdė Vėjui ją „įsimylėti“ nuo ausų iki uodegos. Ir, o tai gražiausia ir svarbiausia – dabar Vėjas be galo nori gyventi. Su Lorda. Tad ir gyvena – Vėjas ir Lorda kartu su Dieduliu ir Bite. Ir spėkit, kas visai ketveriukei vadovauja? Juos visus keturis galite pamatyti komentare esančiame vaizdo įraše