Kava, Taškas ir Pupa yra ponių šeimynėlė, kuri gyveno kaime, nes, galbūt, buvo tiesiog gražu, gal todėl, kad galima užsidirbti parduodant kumeliukus, o gal todėl, kad anūkams smagu vasarą pajodinėti… Jie atvyko pas mus tokie, kaip matote vaizdo įraše. 

Jau laukdami jų atvykstant, žinojome, jog jų būklė – labai bloga: daug skausmo, daug ligų. Ir visa tai – dėl ilgamečio aplaidumo, neteisingos mitybos, gyvenimo sąlygų ir kanopų NEPRIEŽIŪROS.

 KAVAI – 26-eri. Jai sunkiausios formos laminitas, sausgyslių kontraktūra, tešmens audinių fibrozė. 

TAŠKUI irgi 26-eri. Jo diagnozės: laminitas, lęšio sąauga, ragenos fibrozė, dalinis aklumas dėl negydyto uveito, chroninė sinusų infekcija ir dalinis kurtumas.

 Jų dukrai PUPAI – penkeri. Atrodytų, labai nedaug, bet per tuos penkerius metus Pupa jau spėjo „užsidirbti“ laminitą ir dubens srities jungiamųjų audinių pažeidimus… 

Žiūrime į juos ir galvojame, kiek dar jų gentainių visoje Lietuvoje kasdien kenčia. Kasdien žmonės juos mato – galbūt gulinčius, gal su peraugusiomis kanopomis, ištiesusius priekines kojas į priekį, kad kaip įmanoma daugiau svorio nukeltų nuo skaudančių kanopų, nepaeinančius ar juokingai aukštai keliančius kojas, kratančius galvą – ir nieko nenutuokia arba net nenori nutuokti, jog visa tai yra nežmoniško skausmo apraiškos. Skausmo, sukelto žmogaus nežinojimo, negalėjimo, nenorėjimo ar tiesiog abejingumo. Kaip visuomet mes darome viską, kad suteiktume šiai trijulei dar vieną šansą.