Rukas Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tokie skirtingi ir unikalūs, jie pagaliau rado vienas kitą. Užteko vienos kibirkšties, vienos akimirkos, kad įsižiebtų nepakartojamas ryšys, ištrinantis visus skirtumus, paliekantis tik bendrystę ir virpėjimą širdy, tą atradimo džiaugsmą, kai niekas pasaulyje nebesvarbu, tik naujai atrastasis JIS/JI, kai užsipildo visos širdies kertelės ir apima nepakartojamas pilnatvės jausmas… Jam beliko nuolankiai nulenkti galvą prieš likimo dovaną, o vėjas, laimindamas naujai susikūrusią porą ir linkėdamas ilgo ir laimingo gyvenimo kartu, supynė jų karčius į nedalomą visumą… Ach… Tokias ir panašias romantiškas istorijas dažniausiai kurpia mūsų smegenys, varvindamos seilę į tokį mielą vaizdelį. O kaip viskas vyksta arklių pasaulyje? Ogi maždaug taip: atsiranda naujokas Rūkas, iš pradžių jis dienas leidžia karantine, kai karantinas baigiasi, leidžiami kontaktai su banda, t. y. į jo aptvarą pradedami po vieną įleidinėti arkliai, ypač rodantys susidomėjimą, ir stebima, kaip jie elgsis. Mūsų konkrečiu atveju atsitiko taip, kad niekas ypatingai Rūku nesidomėjo, mat jis, kaip atspindi jo vardas, moka būti nepastebimas, bet atsirado viena smalsaujanti persona – Mėta. Mėta pradėjo rodyti dėmesį Rūkui, bet pati jam iš pradžių visai nerūpėjo. Mėta pradėjo rodyti IŠSKIRTINĮ dėmesį Rūkui, o tai reiškia, kad nuo jo neatstojo. Mėtai prasidėjo ruja, tad dėmesys įgavo dar vieną atspalvį, ir galiausiai Rūkas neatlaikė… Dabar jie partneriai, leidžiantys laiką kartu, o kai Mėta sugalvoja pagastroliuoti – nubėgti į likusią bandos dalį, Rūkas kartais ją šaukia žvengdamas, o kartais tiesiog ramiai sau rupšnoja žolę… Jie nei draugai, nei mylimieji taip, kaip šias sąvokas suprantame mes, žmonės. Jie partneriai, o tai reiškia, kad jiems būti kartu yra naudinga ir patogu. Na, o kartais ši partnerystė įgauna labai žavius ir romantiškus pavidalus.