VAKARAS – ATKELIAVO, KAD BE SKAUSMO IŠEITŲ Tiksliai nežinome, kas Vakarui gyvenime nutiko, nes susidūrėme tik su to nutikimo priežastimis: tikriausiai dėl patirtos sunkios traumos jis negalėjo be skausmo nuleisti galvos net iki savo krūtinės lygio, sunkiai laikėsi ant kojų, buvo sutrikusi judesių koordinacija, o dešinio peties praktiškai nevaldė. Neaišku ir tai, kiek laiko jis tokios būklės išbuvo. Užtat tiksliai žinome, kad Vakaro gyvenime žmonės kai ko nepadarė: kažkas neprižiūrėjo, kažkas nesusikalbėjo, kažkas nusimetė atsakomybę. Žmonės, tie arklių likimo kalviai, ryškiai paliko Vakarą likimo valiai… Tačiau, kaip visada, atsiranda tų, kurie prisiima svetimas bėdas ir atsakomybes be klausimų ir dvejonių. Tie atsakingieji, kuriems jaučiame didžiulį dėkingumą, per kelias valandas Vakarą pakrovė, atvežė į Slėnį ir paprašė padėti: jei yra galimybė, padėti gyventi, o jei nėra – padėti numirti. Vakaras atkeliavo gilų vakarą, beveik naktį, dėl to ir gavo tokį vardą. Vardą, kuris liks mūsų mintyse dar ilgai, nors buvo lyg praskriejęs vėjo gūsis. Vakaras pabuvo Slėnyje trumpai, bet – pakankamai ilgai, kad paliktų neišdylančius prisiminimus ir gilius jausmus. Į Vakarą buvo skaudu žiūrėti: nepakartojamo grožio gyvūnas, kuris badavo ir troško dėl savo fizinės būklės, liesas kaip anatomijos muziejus eksponatas, išalkęs, ištroškęs, pavargęs, pasimetęs, bijantis kitų arklių… Nepaisant to, Vakaras buvo švelnus žmogui, gugenantis, kaskart kam nors priėjus… Deja, bet padėti gyventi jau buvo per vėlu. Padėjome tik nutraukti kančias. Aprūpinome lengvai prieinamu maistu ir vandeniu, minkštu kraiku išklotu gardu. Pirmą buvimo Slėnyje parą Vakaras valgė ir gėrė beveik be sustojimo, o štai gardu pasinaudoti jam buvo neįmanoma, nes atsigulti jau nebegalėjo… Stengėmės nors trumpam praskaidrinti jo kančias daugybe skanukų, prisilietimų, kasymų ir glostymų. Vakaras dar kartą pademonstravo, kokie neįtikėtini padarai yra arkliai: net kenčiantys žmogaus abejingumo sukeltą agoniją, sugeba neprarasti švelnumo dvikojų atžvilgiu. Jis išėjo sotus, greitai ir labai ramiai – taip, tarsi ilgą laiką būtų svajojęs apie pagaliau nusipelnytą poilsį.