Šiandien norime jus supažindinti su naujais Slėnio gyventojais ir papasakoti šiek tiek apie jų rūšį. Taigi, susipažinkite – ketverių Liuda, penkerių Milius ir pusantrų metų Yara, asilai. Ši trijulė į Slėnį atkeliavo kaip skyrybų pasekmė. Atvejai, kai tenka priimti gyvūnus, nes žmonės skiriasi, mums nėra naujiena. Po skyrybų gyvūnai tampa nebepatogūs ir nebereikalingi arba, likę su vienu iš sutuoktinių, tampa jam/jai nebepakeliama finansine našta. Taip nutiko ir šios šeimynos atveju. Neleisime sau teisti ar smerkti. Gyvenime visko būna. Tiesiog papasakosime apie pačius ilgaausius ir tai, ką žinome apie jų rūšies ypatumus.

Visi trys asilai nepasižymi geru svoriu. Tai nedidėlė bėda Miliaus ir Yaros atveju. Kadangi jūsų visų dėka Slėnyje netrūksta maisto, tikimės, kad jie greitai priaugs reikiamų kilogramų. Tačiau Liudos išliesėjimas kelia nerimą: perbraukus ranka gali justi kiekvieną jos kauliuką, o pažiūrėjus iš šono visas skeletas puikiai matomas, tai nėra normalu. Rugsėjo mėnesį ji patyrė persileidimą, kai kur ant odos turi įtartinas ataugas, taip pat ir ant kanopų kapsulių. Visų trijų asilų kanopos stipriai peraugusios ir deformuotos. Iš jų ilgio galime įtarti, kad jos nebuvo tvarkytos apie pusmetį ar ilgiau. Pas Milių ir Liudą yra varlių puviniai. Visų dantys niekad nebuvo tvarkyti, bet užtat atvažiavo nukirminti.

Na o didžiausia bėda yra ta, kad jie visiškai nėra pratę prie kantarų ar virvių. Tik pamatę ką nors rankose, paniškai bijo ir bėga. Prieiti prie jų yra sudėtinga, dar sudėtingiau – apžiūrėti nekeliant streso ir baimės. Tai apsunkina veterinarinę apžiūrą. Pasiūlius jiems druskos, pirmas 5 val. Slėnije jie praleido tiesiog tarpusavyje dėl jos kovodami.

Kaip visada, suteiksime viską, kas būtina jų priežiūrai ir gydymui. Miliaus laukia kastracija, Liūdos – gydymas, Yaros – naujos pažintys ir atradimai.