Net jei atrodo, kad jie nori. Net jei tai „tik“ morka. Net jei jūsų gera širdis. Šis įrašas galioja visiems ir visur: arkliams, asilams, elniams, ožkoms, karvėms – visiems gyvūnams, kuriuos matote aptvaruose, prieglaudose, žirgynuose ar laukuose. Gyvūno aptvaras nėra kvietimas maitinti. Tai riba, kurią gerbdami jūs saugote jo gyvybę. Kodėl nevalia maitinti svetimų gyvūnų? Netinkamas maistas gali sukelti mirtį. Tai ne retorika. Net viena morka ar riestainis gali sukelti laminitą – skausmingą, eutanazija galinčią baigtis kanopų ligą.

 Duona, džiūvėsiai, kopūstai, burokai – atrodo nekaltai, bet gali būti nuodai gyvūnui, turinčiam jautrią virškinimo sistemą ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Gyvūnas gali užspringti. Morka, riestainis ar net „gabalėlis skanėsto“ – jei netinkamai sukramtoma ar nuryjama per greitai, gali užstrigti stemplėje. Užspringęs arklys panikuoja, gali susižaloti ar net mirti vos per kelias minutes. Sutrikdytas virškinimas gali sukelti pavojingus dieglius. Arklių ir asilų virškinimo sistema ypač jautri. Net nedidelis maisto pokytis gali išprovokuoti diegius (kolikas) – skausmingą ir dažnai gyvybei pavojingą būklę.

Jūs nežinote gyvūno istorijos. Svetimas arklys gali būti senas, diabetikas, jautrus, turėti alergijų, virškinimo bėdų. Tai, kas vienam nekenkia, kitam – gali kainuoti gyvybę. Pasikeitęs elgesys tampa pavojumi aplinkiniams. Gyvūnai, nuolat šeriami per tvorą, pradeda lįsti prie žmonių, agresyviai reikalauti maisto, stumdytis, kandžiotis. Jie taip pat gali susipykti tarpusavyje, peštis dėl skanėsto, susižeisti. Maistas tampa grėsme tiek gyvūnams, tiek lankytojams. Ką daryti, jei norisi palepinti ar prisidėti? Jei tai vieša erdvė – gerbkite ženklus ir ribas. Jei jų nėra – vis tiek nešerkite be leidimo.

Jei esate ūkyje, prieglaudoje, žirgyne – VISADA KLAUSKITE šeimininkų. Tik jie žino, ką ir kiek galima. Tik jie gali duoti leidimą, jei maistas tinkamas ir situacija saugi. Jei norite padėti – pasiūlykite pagalbą, atvežkite šieną, pašarą ar paremkite finansiškai, bet nekiškite rankų ar maisto per tvorą. Meilė gyvūnui nebūtinai reiškia maistą. Dažnai geriausia, ką galite padovanoti, – tai ramus, pagarbus buvimas šalia. Jiems svarbu ne skanėstas rankoje, o tai, kaip mes elgiamės: ar neskubame, ar nebruzdame, ar nekeliame streso. Gyvūnai labai jautrūs mūsų ketinimams. Kartais vos keli tylūs žingsniai šalia ar ramus buvimas aptvaro pakraštyje gali jiems reikšti saugumą ir pasitikėjimą. 

Tai tarsi tylus pokalbis be žodžių: „Aš tave matau. Aš tavęs neprašau nieko. Aš gerbiu tavo ritmą.“ Kartais tai – vienintelis būdas užmegzti ryšį su gyvūnu, kuris gyvenime patyrė daugiau nei dauguma žmonių. Jie nereikalauja nieko – tik nebūti verčiami, nebūti liečiami be leidimo, nebūti šeriami iš užgaidos. Pagarba gyvūnui – tai ne tik rūpestis jų kūnu, bet ir pagarba jų erdvei, ramybei, pasirinkimui. Tikroji meilė reiškia: „Aš esu čia. Ir jei norėsi – prieisi pats.“ Šis įrašas ne apie pyktį. Tai apie atsakomybę. Apie tai, kad viena morka gali baigtis veterinarijos klinika, operacija, o kartais – atsisveikinimu. Ir tada niekas nepadeda – nei jūsų norai, nei mūsų skausmas.

NEŠERKITE GYVŪNŲ, KURIE JUMS NEPRIKLAUSO. Tai viena iš didžiausių pagarbos formų, kurias galite parodyti.

Rietavo veterinarinė sanitarija, tel. +370 448 70249