Jam – 24-eri. Tai reiškia daugiau nei du dešimtmečius tarnystės žmogui ir gyvenimą, kuri greičiau būtų galima pavadinti egzistavimu: jame nebuvo bandos, nebuvo pasirinkimo, nebuvo laisvės. Tik darbas, darbas, ir darsyk – darbas. Kartais ir vienatvė, kurią ištverti dar sunkiau nei fizinį krūvį… Visą savo gyvenimą Žirniukas buvo laikomas kaip vadinamojo „prakato“ įrankis. Ne kaip gyvas padaras, o kaip priemonė. Neturėjo nei draugų, nei erdvės būti savimi.
Nenuostabu, kad jo kūnas – šiek tiek pavargęs, tačiau siela – gyva. Užsispyrusi. Pažinusi negailestingą pasaulį, bet dar nepamiršusi laisvės.
Neseniai pasakojome apie naujokus iš Kairėnų botanikos sodo. Jų istorijos sulaukė daug jūsų šilumos ir palaikymo. Vienas iš jų ir buvo Žirniukas. Jo kelias iki Slėnio buvo kiek ilgesnis nei kitų: tuo metu jis dar buvo eržilas, o mes Slėnyje neturime galimybės priimti nekastruotų eržilų. Tad pirmiausia jam teko apsistoti laikinoje globoje ir laukti operacijos.
Praėjusią savaitę Žirniukas nuvyko į Kauno klinikas ir ten buvo sėkmingai kastruotas. Atsigavo greitai, ramiai. Ir tada išaušo ta diena, kai jis atvyko į Slėnį. Į savo paskutinius, visaverčius, saugius namus.
Žirniukas, vos išlipęs iš transporto, iškart parodė, kad nors ir po operacijos – jo prigimtis dar neišblėso. Eržiliška laikysena, stiprus noras kontaktuoti, išreikšti save iškart patraukė bandos dėmesį.
Banda jį pasitiko ne švelniais apkabinimais, o žvilgsniais ir kūno kalba, aiškiai pranešančiais: „Mes matome tave. Bet vietos čia – nedaug. Pažiūrėsim, kaip tu į tai reaguosi.“
Tai buvo labai svarbus momentas. Ne tik dėl hierarchijos. Dėl tikro, gyvo socialinio santykio, kurio Žirniukas nepatyrė visą savo gyvenimą. Dabar jis turi progą išmokti naujo gyvenimo taisykles – ne žmonių, o arklių pasaulio.
Nuo šiol jo niekas nebespaus.
Nebus diržų, balnų nei komandų.
Tik galimybė mėgautis erdve, metų laikais, ramybės pilna rutina ir bendravimu su gentainiais.
Tik galimybė pagaliau tapti tuo, kuo jis buvo nuo pat pradžių, – arkliu.
Gal ne viskas bus lengva. Tačiau Žirniukas – nebe vienas.
O svarbiausia – jam niekur daugiau nereikės keliauti.
Jis jau namie.