Dar visai jauna poniukė.

 

Jos gyvenimas prasidėjo kaip pramoga. Kaip trumpalaikis džiaugsmas vaikui, žaislas.

 

O baigėsi ilgais metais skausmo, kurio niekas laiku nepastebėjo.

 

Laminitas ją lydėjo ne dienas ir ne savaites – o metais.

 

Šiandien Maša juda taip, kaip juda tie, kurie jau seniai gyvena skausme.