Nina – mažytė poniukė, kuri visą gyvenimą praleido vištų narve. Viena. Serganti. Apleista. Dabar ji Slėnyje. Vos paeinanti, kenčianti lėtinį laminitą – abiejų galinių kanopų kaulų likę tik 30 %. Galimai melanomos pažeista uodega. Bet skaudžiausia – jos užsisklendimas. Tarsi viso pasaulio nebūtų. 

Ir tada – Guziukas. Vienintelis, kuris tyliai priėjo, palietė nosimi petį ir… liko šalia. Jis ją lydi, saugo, rodo pasaulį. Maža, trapi pora, kuriai likimas davė šansą būti kartu. Dabar mūsų eilė padėti. Reikalingi gydymai, terapiniai batukai, biopsijos atsakymai. Statome atskirus „kambarėlius“, kad jie turėtų saugų prieglobstį – visada kartu, bet ir su galimybe pailsėti atskirai.