Žirgo laikymo sąlygos

Nesvarbu, ar ketinate žirgą laikyti žirgyne, ar nuosavoje žemėje – pirmiausia susiraskite patikimą veterinarijos gydytoją, kuris gali atvažiuoti bet kuriuo paros metu, bei kalvį, kuris prižiūrės jūsų žirgo kanopas. Rekomenduotina pasikonsultuoti ir su žirgų dietologu, o jei esate pradedantis raitelis ar važnyčiotojas – su patyrusiu treneriu.

Žirgynai

Jei ketinate savo žirgą laikyti žirgyne, veikiausiai jums nereikės rūpintis jo šėrimu ir gardo valymu. Vis dėlto, renkantis žirgyną, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

– pasidomėkite, ar žirgynas turi ganyklų ir levadų (aptvarų), kur jūsų žirgas galėtų pailsėti, pabūti kitų žirgų draugijoje, pasiganyti ir pažaisti
– patikrinkite gardų būklę: gardai turi būti ne mažesni, nei 4x4m, gerai ventiliuojami; idealu, jei žirgai garduose gali matyti vienas kitą. Taip pat itin svarbu – gardų švara: kraiko turėtų būti daug, gardas valomas bent du kartus per dieną. Nešvariame garde laikomam žirgui gresia susirgti kvėpavimo takų ligomis, prasidėti kanopų puvinys.
– svarbu, kuo ir kada jūsų žirgas bus šeriamas. Idealu, kai šerimas vyksta dažniau, bet mažesnėmis porcijomis:žirgo skrandis pritaikytas nuolatiniam ėdimui, tad geriau, jei žirgas visad turi šieno. Papildomai žirgai šeriami šienainiu ir avižomis.
– Yra žirgynų, kurie jau siūlo išvedimo į ganyklas ar levadas paslaugą. Taip, net jei neturite laiko to padaryti pats, jūsų žirgui bus užtikrintas poilsis ir laisvas laikas su kitais žirgais lauke.

Jei ketinate žirgą laikyti savo žemėje

Jeigu apsisprendėte žirgą apgyvendinti savo sodyboje, pirmiausia derėtų pasirūpinti aplinka, kurioje žirgas gyvens. Tai – aptvaras ar ganykla, lauko pastogė, arklidės.

Aptvarai. Puiku, jei žirgui galite skirti kuo daugiau vietos: ganyklos ar aptvaras gali būti nuo 0,5 iki 2 ar daugiau hektarų. Vienas saugiausių aptvarų žirgams – medienos aptvaras. Jis patvarus, patogus ir saugus. Jei iš pradžių neturite galimybės pastatyti medinio aptvaro, kita alternatyva – elektrinis piemuo. Tokį aptvarą labai nesunku pastatyti net ir vienam žmogui, jis saugus žirgo atžvilgiu, tačiau nėra ilgalaikis.

Jokiu būdu nedarykite aptvaro iš spygliuotos vielos ar panašių medžiagų – žirgas gali labai rimtai susižaloti. Taip pat itin nerekomenduojama žirgo rišti ar pančioti – tai rizikinga, be to, riboja žirgo laisvę judėti.

Jei turite galimybę, aptverkite žirgui skirtą teritoriją, kur būtų medžių, krūmų, tvankinys ar upelis (tvenkinio/upelio dalis); idealu, jei aptvaro reljefas nėra visiškai plokščias. Žirgai yra be galo smalsūs gyvūnai, tad įvairūs aptvare esantys objektai neleis jūsų augintiniui nuobodžiauti ir ir patenkins natūralų poreikį tyrinėti. Taip pat galite priversti žirgą „užsidirbti“ sau maistą – dėlioti pašarą keliose skirtingose vietose, žemai ant medžių pakabinti šieno maišų, kad žirgas nuolat judėtų ieškodamas maisto, kas atitinka natūralią jo prigimtį.

Lauko pastogės. Jei planuojate didžiąją dalį laiko žirgą laikyti aptvare, įrenkite jame pašiūrę. Ji apsaugos jūsų žirgą nuo tiesioginių saulės spindulių, stipraus lietaus ir vėjo, o žiemą – sniego. Lauko pastogėje taip pat galima padėti mineralinę druską ir geriamąjį vandenį žirgui.

Arklidės. Jei planuojate statyti arklides, būtinai atkreipkite dėmesį į ventiliaciją: žirgų kvėpavimo aparatas yra ypatingai jautrus dulkėms ir kenksmingoms dujoms, todėl arklidėse reikia užtikrinti pakankamą šviežio oro tiekimą ir oro apykaitą. Tai pasiekiama įrengus pakankamą ventiliaciją, tvarkingai kreikiant ir duodant nedulkančius pašarus. Kaip minėta anksčiau, idealu, kai gardų dydis yra 4x4m, o žirgai gali bendrauti ar bent jau matyti vienas kitą. Gardų kraikui tinka pjuvenos, medžio drožlės, šiaudai. Labai svarbu, kad gardai visuomet būtų švarūs, juose nuolat būtų šviežio geriamo vandens, mineralinės druskos ir stambaus pašaro – šieno, žolės.

Laikant žirgą garde, būtina bent 2 valandas (rekomenduojama – 4 val. ir daugiau) per dieną leisti jam pabūti lauke – ganyklose ar levadose. Žirgui itin svarbi judėjimo laisvė, žaidimas, bendravimas su kitais žirgais.

Geriausia, jei žirgas turi kompanioną – kitą žirgą, ponį ar bent jau avį: žirgai – labai socialūs gyvūnai, tad gyvendami vieni jie gali susirgti depresija.

Pašarai

Priklausomai nuo veislės, amžiaus ir darbo krūvio, žirgui per dieną reikia apie 10kg šieno ar žolės ir 1 – 2 l avižų. Žirgas taip pat turi turėti priėjimą prie mineralinės druskos laižalo ir, žinoma, šviežio geriamo vandens. Jei vasarą žirgas nuolat ganosi ir yra gero įmitimo, papildomai jo šerti nereikia – pakanka avižų ir mineralinės druskos laižalo.
Norint paįvairinti žirgo racioną, žirgą taip pat galima šerti šienainiu, palepinti morkomis, obuoliais. Didelį darbo krūvį turinčiam žirgui rekomenduotina duoti papildų.
Tačiau reikia turėti omenyje, jog kiekvienas žirgas – individualus, tad ir jų poreikiai skiriasi. Todėl, sudarant žirgo racioną, itin rekomenduojame pasitarti su žirgų dietologu.

Dantys, kanopos, skiepai

Svarbu žinoti, jog priežiūros reikalauja ir žirgo dantys, kanopos, žirgą reikia skiepyti, o visus žirgus, gimusius po 2009m., privaloma paženklinti mikroschema (tai galima atlikti Lietuvos veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikose Kaune).

Dantys. Žirgo dantys nuolat auga ir dyla. Tyrimais nustatyta, jog lygiausiai dantys nudyla žirgams, ėdantiems pašarą nuo žemės arba dažnai besiganantiems, todėl nerekomenduojama įrenginėti ėdžių ar aukštai kabinti šieno tinklelių. Žirgo dantys turėtų būti apžiūrimi bent kartą per metus ir, jei reikia, tvarkomi: neretai žirgo dantys dyla netolygiai, atsiranda aštrių kampų, kurie remiasi į žandikaulį ir trukdo normaliam maisto sukramtymui. Žirgo dantis apžiūrėti ir sutvarkyti gali veterinarijos gydytojas.

Kanopos. Sakoma, jog žirgas turi penkias širdis: vieną krūtinėje ir keturias – kanopose. Iš dalies tai tiesa: žirgo kanopos yra gyvi, kvėpuojantys ir kraują varinėjantys organai, todėl jų priežiūrai reikia skirti kuo daugiau dėmesio. Svarbu kasdien kanopas valyti, patikrinti, ar nėra sumušimų, įskilimų; jei žirgas nėra kaustomas, jo kanopos turėtų būti apdrožiamos kas 4-6 savaites. Jei žirgą kaustote, pasagas derėtų keisti kas mėnesį. Taip pat rekomenduojama žirgo nekaustyti nuolat – leisti jam pabūti „basam“ bent keletą mėnesių, kad kanopos atsigautų ir augtų sveikos.

Skiepai ir antihelmintikai. Jei neplanuojate su savo žirgu dalyvauti varžybose, užtenka jį paskiepyti kartą per du metus. Žirgai skiepijami nuo arklių gripo ir rinopneumonijos, taip pat stabligės. Jei su žirgu dalyvaujate varžybose, skiepytis privaloma dukart per metus.
Rudenį ir pavasarį žirgui būtina suduoti antihelmintikų – vaistų nuo vidaus parazitų. Jų galite įsigyti veterinarijos vaistinėje su savo veterinaro išrašytu receptu.

Pirmoji pagalba

Nors visais atvejais, kai žirgui kas nors nutinka, vertėtų iškart kreiptis į veterinarą, gerai yra po ranka turėti ir pirmosios pagalbos vaistinėlę: dezinfekcinį purškalą žaizdoms, tepalą apgijusioms žaizdoms, taip pat tepalą įvairiems nutrynimams, nudegimui nuo saulės. Vasarą gelbėja purškalas nuo musių, uodų ir kitų vabzdžių

Naudingos nuorodos:

Lietuvos veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikos

Vedėjas Audrius Kučinskas, tel. (+370~37) 36 34 53, mob. (+370~682) 17 686

Pagalba visą parą: (+370~37) 36 34 04

www.lva.lt

“Baltichorse” žirgų dietologė Sigita Vaičiutė, Tel. +370 616 20004, el. p. sigita@baltichorse.lt

www.baltichorse.com

Žirgui kritus

Rietavo veterinarinė sanitarija, tel. +370 448 70249