Žirgų elgsena

Šiame straipsnyje rasite moksliškai pagrįstus faktus apie žirgų elgseną, priežastis, kurios lemia žirgų reakciją į įvairias situacijas, aplinką, dirgiklius ir žmogų bei jo veiksmus.

Žirgų elgsena

Ko žirgams reikia: faktai

Arkliai, asilai ir mulai turi natūralius prigimtinius poreikių prioritetus, kurie vystėsi daugiau nei 65 milijonus metų tam, kad šie gyvūnai kuo ilgiau išgyventų ir daugintųsi.

Tai gali būti pavaizduota piramidėje: poreikiai piramidės apačioje turi būti patenkinti pirmiausia, ir tik tuomet gali būti patenkinti poreikiai, pavaizduoti viršuje. Pavyzdžiui, žirgas negalės miegoti (ketvirta eilė trikampyje), jei jis nesijaus saugus (pirma eilė).

Daugelis elgesio problemų yra susiję su giliomos priežastimis, į kurias dažnai neatsižvelgiame ir kaltę suverčiame gyvūnui: pavyzdžiui, kai kurie žirgai nesijaučia saugūs būdami vieni. Jei šis pagrindinis saugumo poreikis nėra patenkinamas, tada norimo elgesio kaip, pavyzdžiui, paklusnumas, bus išmokyti labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Jei mes užtikrinsime, kad pagrindiniai žirgi poreikiai yra patenkinami, tada problemos dažnai išsispręs savaime.

 

-Problema?

-Bendravimas

-Teritoriškumas

-Tyrinėjimas

-Judėjimas (bėgimas, žaidimas, pratimai)

-Poilsis ir miegas

-Kūno priežiūra (kailio valymas, voliojimasis, išsituštinimas ir t.t.)

-Ganymasis ir gėrimas

-Saugumas – galimybė reaguoti ir jaustis saugiu nuo gąsdinančių dalykų

 

Ko žirgams reikia: plačiau

1- Saugumas: pats svarbiausias dalykas, kurio reikia žirgui – saugumo jausmas. Žirgai kaip žolėdžiai yra grobis plėšrūnams, tad jų prigimtis instinktyviai diktuoja būti visuomet pasiruošusiems pavojui. Todėl jiems yra ypač svarbu matyti viską aplinkui ir iškilus pavojui turėti galimybę pabėgti.

2- Valgymas ir gėrimas: natūraliai žirgai praleidžia apytiksliai 16 valandų per dieną ganydamiesi ir geria vieną kartą per 48 valandas (vidutiniame klimate). Dietos, kurios daugumai naminių žirgų yra paskiriamos, neleidžia tiek laiko ganytis, ir tai neretai sukelia nenormalų ir stereotipišką elegsį (stereotipinės elgsenos – „meškos liga“, kai žirgas garde siūbuoja į vieną ir į kitą pusę, priekandžiavimas, gardo sienelės graužimas ir panašiai).

3- Kūno priežiūra: kailio valymas, tuštinimasis, voliojimasis ir trynimasis. Žirgas nesivolios, jei jis nesijaus saugus.

4- Poilsis ir miegas: snūduriavimas, tinginiavimas, poilsis ir miegas. Žirgai vidutiniškai per dieną miega tik 4 valandas, tačiau miegas pasiskirsto į daug trumpų intervalų per dieną. Miegodamas giliai žirgas guli ant šono, tačiau jis taip pat gali ilsėtis ir stovėdamas dėl užfiksuojamo mechanizmo užpakalinėse kojose. Žirgai bandoje miega kartu, tačiau visada yra vienas narys, kuris nemiega ir atlieka sargo pareigas. Miego trūkumas yra paplitęs tarp dirbančių arklių, kadangi jie dažnai negali gulėti šonu ir visada laikomi vieni. Kartais tokie žirgai jaučiasi saugūs ir gali užmigti tik toje vietoje, kur laukia darbo ir aplinkui yra žirgų. Tokie atvejai, kai žirgai užmiega „taksi stotelėse“, buvo pastebėti keliose šalyse.

5- Judėjimas: žaidimas, bėgiojimas. Žirgai žaidžia visą savo gyvenimą dėl daugelio priežasčių – tokių, kaip ryšių stiprinimas tarp gyvūnų ar tiesiog judėjimas. Dažnai dirbantys žirgai be treniruočių, darbo ar sporto neturi jokios kitos galimybės pabūti laisvoje erdvėje ir pajudėti bei pažaisti su kitais žirgais, kas sukelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą, o kartais – ir rimtas problemas.

6- Tyrinėjimas: žirgai yra be galo smalsūs gyvūnai ir tyrinėja savo aplinką dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, maisto, vandens ar poilsio vietos. Jei žirgo aptvare ar ganykloje nera jokių medžių, krūmų, kitokių natūralių objektų, tikėtina, kad žirgas paprasčiausiai nuobodžiaus.

7- Teritoriškumas: teritorijos poreikiai pasireiškia tiek būrio, tiek pavienio žirgo atžvilgiu ir yra taikomi kitiems būrio nariams bei savo porai. Tai skiriasi tarp žirgų, asilų ir mulų.

8- Bendravimas: žirgai yra socialūs gyvūnai ir natūraliai gyvena bandomis. Jie bendrauja vienas su kitu žaisdami, valydami kailį, siekdami kumelės palankumo ir panašiai. Jei žirgas laikomas vienas, jis jaučia nerimą, nesaugumą, gali susirgti depresija, patiria stiprų psichologinį diskomfortą, todėl itin rekomenduojama žirgą laikyti su kompanijonu – kitu žirgu, poniu.

Aukščiau pateiktas sąrašas yra sudarytas pagal žirgų poreikių eiliškumą. Taigi, jeigu žirgas nesijaučia saugus, jis negalės pilnai patenkinti kitų savo poreikių, ir taip toliau. Žinoma, kiekvieno gyvūno poreikiai šiek tiek skiriasi ir priklauso nuo tokių veiksnių, kaip jų dabartinė aplinka, sezonas, veislė, prieš tai buvusi patirtis, sveikatos būklė ir dauginimosi ciklas.

Žirgų socialinė struktūra

• Yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad žirgams būdinga socialinė hierarchija, grindžiama “lesimo tvarka”: pirmas prie maisto prieina grupės lyderis, tuomet žemesnis už jį grupės narys, tuomet – žemesnis už pastarąjį ir taip toliau iki žemiausio grupės nario. Ši sąvoka yra kilusi iš studijų su viščiukais, kuri vėliau buvo pritaikyta kitų gyvūnų socialinėje struktūroje.

• Žirgams toli gražu nebūdinga “lesimo tvarka“: dominavimas tarp jų yra nustatomas vienas prieš vieną pagrindu. Žirgai bandoje siekia stabilios hierarchijos, kurios negali pasiekti daugelis dirbančių arklių dėl darbo dienos pobūdžio. Dėl to vienas kito nepažįstantys žirgai, palikti drauge, prunkščia vienas kitam ar būna net agresyvūs – jie neišbandė vienas kito ar galbūt konkuruoja dėl maisto, vandens, pavėsio ar žmogaus dėmesio.

• Žirgai natūraliai užmezga ryšius ir parodo šiek tiek agresijos, kai yra pakankami ištekliai. Tačiau, kai ištekliai yra riboti, jie tarpusavyje varžysis dėl šaltinių, kurie jiems yra vertingi – tai vadinama ‘‘išteklių turėjimo potencialu“. Pavyzdžiui, žirgas A gali dominuoti žirgą B dėl maisto, tačiau žirgas B gali dominuoti tą patį žirgą A dėl poilsio vietos.

• Tik žirgui A laimėjus visas varžybas dėl skirtingų išteklių prieš žirgą B, pastarasis nustos varžęsis; tokiu būdu žirgas A taps dominuojančiu prieš žirgą B. Toliau žirgas A privalo varžytis dėl išteklių su kitais likusiais būrio nariais, kol vienas prieš vieną ryšiai bus sukurti.

• Dominavimas/paklusnumas yra pagrįsti pagarba – vienas žirgas gali nusileisti kitam žirgui dėl to, kad nėra jokios biologinės prasmės švaistyti energiją ar rizikuoti susižeisti kovojant.

Žirgai gyvena bendradarbiavimu grįstoje bendruomenėje ir nėra iš prigimties agresyvūs. Jie atpažįsta vienas kitą ir turi ilgalaikę atmintį, kuri leidžia suformuoti bandos struktūrą. Kiekvienoje bandoje yra vaidmenų pasiskirstymas:

Alfa kumelė
Yra sakoma, kad žirgai gyvena pagal “draugystės sistemą” – alfa kumelės veda visą bandą, pavyzdžiui, paėsti ar pailsėti. Priklausomai nuo kumelės praleisto laiko būryje, patirties, genetikos ir amžiaus, išrenkama alfa kumele.

Kumelaitės ir kumeliukai
Kumelaitės dažniausiai gyvena tame pačiame būryje visą savo gyvenimą, tačiau kumeliukai palieka vaikų būrį (kumeliukų grupė, gimusi panašiu laiku) sulaukę maždaug dviejų metų ir prisijungia prie viengungių grupės.

Eržilai
Eržilai yra pagrindiniai būrio saugotojai. Alfa eržilai turi poravimosi su suaugusiomis kumelėmis teisę ir taip pat jie gina būrį. Alfa eržilai kartu su viengungiais eržilais skatina grupę likti išvien. Eržilai prisijungia prie „viengungių“, kai kumelės nerujoja.

Poros ryšiai
Žirgai formuoja poros ryšius su kitu žirgu, kuris yra panašaus ar to paties amžiaus, dydžio, lyties ir net spalvos. Gamtoje šie ryšiai susiformuoja tarp jaunų kumeliukų ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Porų ryšiai yra sudaromi dėl apsaugos, žaidimų ir kailio priežiūros. Todėl, jei laikoma daugiau žirgų, visuomet rekomenduotina laikyti porinį žirgų skaičių, kad visi žirgai turėtų galimybę formuoti poros ryšius.

Problemų, susijusių su erdve, supratimas

Žirgai, asilai ir mulai turi stiprų erdvės jausmą, kuris yra skirstomas į tris pagrindinius tipus. Kiekvieno dydis keičiasi priklausomai nuo situacijos.

• Asmeninė erdvė: tik pavienius individus gyvūnai įsileidžia į savo asmeninę erdvę. Žirgai įsileidžia kitus į savo asmeninę erdvę pirmo susitikimo metu arba norėdami pažinti vienas kitą, tačiau, tokiu atveju, yra kūno kalba, kurią žirgas naudoja norėdamas pakviesti kitą žirgą. Jeigu žirgas įeina į kito žirgo erdvę be “pakvietimo” – jis bus išvarytas. Tai galioja ir žirgo – žmogaus santykiuose, tad svarbu į tai atsižvelgti.

• Pabėgimo atstumas: tai yra atstumas, kurio žirgai laikosi tarp savęs ir bet ko, kas galėtų būti pavojus. Pasirodžius plėšrūnui žirgai bėgs iki pat pabėgimo atstumo krašto vietoj to, kad atsisuktų ir įvertintų pavojų. Šis atstumas kinta priklausomai nuo rūšies, pavyzdžiui, žirgai turi jautresnį pabėgimo mechanizmą nei asilai.

• Bandos erdvė: tai sritis aplink visą būrį.

Yra svarbu suprasti šias su erdve susijusias problemas, nes išgąsdinti žirgai reaguoja pagal vieną ar daugiau iš keturių strategijų: pabėgimas (pasprukimas nuo pavojaus), kovojimas (naudojant gynybos ir atakos veiksmus kovojant), sustingimas (stovi nejudėdamas, kol pavojus išnyksta) ir dykinėjimas (nusiraminimo elgesys).

Verta atsiminti:

o Žirgas visada turi turėti pakankamai erdvės pabėgimui; jei gyvūnas negali pabėgti, jis bandys išsigelbėti kovodamas, kas gali padidinti riziką sužeidimams.

o Erdvės poreikis priklausys nuo žirgo suvokiamo pavojaus. Dauguma namų sąlygų reikalauja, kad žirgai gyventų palyginti arti vienas kito (dėl palyginti nedidelės asmeninės erdvės). Todėl yra ypač svarbu sukurti žirgams tokias sąlygas, kad jie jaustųsi saugūs, nors ir gyvendami labai arti vienas kito, pažeidžiant jų asmeninę erdvę.

Faktiniai duomenys – kaip žirgai praleidžia savo laiką?

• Laisvi žirgai praleidžia savo laiką taip, kaip toliau nurodyta:

o 60% ar daugiau ėda ganydamiesi
o 20% stoviniuoja
o 10% guli (įeina apie 4 valandos miego per 24 valandų laikotarpį, bet ne vienu metu)
o 10% kita veikla

• “Kitos veiklos” apima bendravimą su kitais žirgais, kailio valymą, žaidimą.

• Prijaukinti žirgai dažniausiai neturi galimybės praleisti laiko taip, kaip pavaizduota diagramoje. Tokia situacija lemia nepageidaujamą žirgo elgesį ar ir stereotipines elgsenas.

• Mes galime išvengti daugelį su žirgo elgesiu susijusių problemų, jeigu suteiksime galimybę žirgui ėsti/ganytis didžiąją jo laiko dalį.

Žirgo laikymas, paremtas natūraliais maitinimosi įpročiais
• Laisvėje žirgai nukeliauja daugiau nei 30 mylių per dieną maitindamiesi ir judėdami lėtai.
• Didžiąją dalį žirgo raciono turėtų sudaryti stambieji pašarai – šienas, žolė.
• Laisvėje 10% dietos sudarytų medžiai, krūmai ir krūmokšniai. Idealu, jei žirgas šį poreikį gali patenkinti savo aptvare ar ganykloje.

• Žirgams nėra natūralu maitintis iš indo ir dėl to kai kurie iš jų tampa agresyvūs, kai maistas yra patiekiamas. Geriausias būdas to išvengti – išsklaidyti maistą dideliame plote (jei žirgas laikomas garde) ir nenaudoti indo.

• Žirgai natūraliai tuo pačiu metu eina ir valgo, todėl ir namų laikymo sąlygomis derėtų užtikrinti žirgams tą patį ėdimo procesą. Šienas ar nupjauta žolė turi būti duodama žirgams keliose krūvose, kad gyvūnas galėtų tarp jų judėti (pavyzdžiui, dviejuose gardo kampuose). Jei pašaras yra padalinamas į daugiau krūvelių, nei yra tuo metu vienoje vietoje yra žirgų, išvengiama konkurencija dėl maisto.

Kaip galite pagerinti žirgo gerbūvį arklidėje

• Maistas turėtų būti pateikiamas krūvelėse visame garde, kad paskatintų žirgą judėti valgant. Taip pat maistas turėtų būti kuo įvairesnis, nors dietos žirgui negalima pakeisti staiga – tai reikia daryti palaipsniui, o taip pat rekomenduotina prieš keičiant žirgo racioną pasikonsultuoti su žirgų dietologu.

• Užuot įdedant maistą į kibirą, išsklaidykite jį priekyje gardo (jei yra pakankamai švaru). Tai yra žymiai natūralesnis būdas žirgui pasimaitinti, be to, sotumo jausmas tęsis ilgiau, nei paėdus iš kibiro.

• Kraike paslėptos daržovės (pavyzdžiui, morka, ropė, pastarnokas) paskatina žirgų ieškojimo ir tyrinėjimo elgseną. Daržovės taip pat gali būti pakabintos nuo lubų naudojant virvelę.

Primėtykite šakelių, lapų ir medžių šakų, kad žirgai ieškotų maisto kuo natūralesnėje aplinkoje.

Nemaistingų medžiagų valgymas/laižymas/kramtymas

Tai gali būti labia pavojinga, netgi mirtina, kadangi žirgai negali vemti.

Laisvėje žirgai maitinasi be perstojo 16-18 valandų per dieną (panašiai asilai ir mulai), daug juda, leidžia laiką bendraudami su kitais žirgais ir t.t. Kai šie natūralūs žirgų poreikiai nėra pakankamai patenkinami ir jie su tuo nesusitaiko, gali pasireikšti nenormalus elgesys.

Šis nervinis elgesys gali būti laikomas “obsesiniu kompulsiniu sutrikimu” (OKS), kuris skirstomas į tris pagrindinius tipus:
1) Kai gyvūnai nori daryti vieną dalyką, bet jie to negali (pavyzdžiui, jei gyvūnas nori praleisti daugiau laiko valgydamas, bet tam neturi galimybės, tai jis leis savo laiką darydamas kažką kitą, pavyzdžiui, gardo kramtymas);
2) Kai nėra ką daryti skurdžioje aplinkoje;
3) Stereotipinė elgsena.

Keturios pagrdindinės priežastys, kurios sukelia OKS:
• Netikėtai pasikeitusi aplinka
• Apribojimai, susiję su maitinimosi elgsena
• Judėjimo apribojimai
• Kraiko trūkumas (ar netinkamas kraikas)
• Netikėta trauma

Yra gyvybiškai svarbu, kad laikymo sąlygos suteiktų kuo natūralesnę aplinką žirgams. Pavyzdžiui, maitinant žirgus improvizuotu ar paįvairintu pašaru, sudarant sąlygas laisvam judėjimui bei bendravimui su kitais žirgais.

Pripratimas

• Pripratimas – tai procesas, kai gyvūnas išmoksta, kad objektas, veiksmas ar reiškinys, kurį iš pradžių laikė bauginančiu, dabar nebėra gąsdinantis. Paprasčiau tariant, tai pripratimo prie dirgiklių procesas.

• Pavyzdžiui, pirmą kartą žirgas, pamatęs traktorių, gali pabėgti; tačiau jei traktorius nesukels skausmo ir baimė nebus sustiprinta, tada žirgas vis mažiau ir mažiau jautriai reaguos į traktorių, kol galiausiai taps ramus jam pasirodžius.

• Norint, kad žirgas visiškai priprastų prie traktoriaus, reikia žirgui suteikti galimybę pamatyti traktorių įvairiuose kontekstuose.

• Jeigu žirgas bus ilgą laiką nematęs traktoriaus, pirmą kartą po ilgos pertraukos jam pasirodžius (prieš žirgui pasiekus stadiją, kai pasirodžius traktoriui, jis išlieka ramus), žirgas sureaguos jautriai. Tai mažės su tolimesniu traktoriaus pasirodymu.

• Jautrumo padidėjimas pasirodo tada, kai žirgas bijo kažko ir ta baimė yra dar labiau sustiprinama, tokiu būdu padidinant žirgo jautrumą. Tai gali lemti bendrą žirgų baimę ir kitiems dalykams. Kai žirgų jautrumas yra padidėjęs, jiems yra labai sunku mokytis.

• Todėl yra labai svarbu, kad pripratimo programoje baimė niekada nebūtų sustiprinama. (Pavyzdžiui, jei žirgas, pamatęs traktorių, iš baimės pasibaido, o raitelis už tai jį nubaudžia, baimė traktoriui sustiprinama).

Išgąstis (išsigandusio žirgo elgesys)

• Nors žirgams, asilams ir mulams išsigąsti yra natūralu, tačiau jiems nėra natūralus dažnas ir stiprus išgąstis bei ilgas laiko tarpas, kol atsigauna.

• Išgąstis gali būti pavojingas ne tik patiems gyvūnams, bet ir kitiems gyvūnams bei žmonėms, esantiems šalia. Tai taip pat reikalauja daug energijos.

• Žirgų prijaukinimas prie namų sąlygų padarė juos labiau linkusius į išgąstį. Kumeliukai yra nujunkomi ankščiau nei laisvėje, paimami iš savo mamų, parduodami ir dažnai treniruojami griežtai – visa tai lemia žirgo išgąstį naujiems dalykams ir pasikeitimams.

• Žirgai, kurie išsigąsta pasikartojančiai, dažnai staiga pasikeičia iš vangios ir neaktyvios būsenos į susijaudinusią ir aktyvią būseną.

• Asilai paprastai rečiau išsigąsta nei žirgai. Tačiau tai nereiškia, kad jie mažiau bijo; tiesiog jie baimę išreiškia kitais būdais.
Perkrova
• Perkrova – tai gyvūno įbauginimo technika, neduodant jam galimybės pabėgti. Pavyzdžiui, jei žirgas baidosi nedidelės erdvės, tarkime, transportavimo priekabos, derėtų jį pratinti labai pamažu, naudojant teigiamas asociacijas. Jei žirgas į priekabą įtempiamas jėga ir uždaromas, nepaisant akivaizdžių panikos ženklų, tai – perkrova.

• Perkrova buvo naudojama išgydyti žmones nuo baimių. Pavyzdžiui, žmonės, bijantys vorų, buvo uždaromi kambaryje, pilname šių padarų. Tokiu būdu kai kuriais atvejais jie buvo išgydomi nuo savo baimių.

• Jeigu jūs bijote gyvatės, ji jums sukelia baimės jausmą, į tai veikiausiai reaguojate klykdami arba pabėgdami. Perkrova laikoma atlikta sėkmingai, jei kambaryje, pilname gyvačių, baimė yra pakeičiama nuovargiu (įsivaizduokite ilgai besitęsiantį spiegimą) ir taip ateityje pamačius gyvatę vietoje rėkimo žmogus jaučiasi pavargęs.

• Vis dėlto metodas buvo uždraustas dėl etiškų priežasčių 1940 metais Didžiojoje Britanijoje. Teigiama, kad tik 40% bandymų buvo sėkmingi ir visi likusieji sukeldavo dar didesnę baimę, kai kuriais atvejais – ir rimtų psichologinių problemų.

• Nepaisant kai kuriais atvejais pasitaikusios sėkmės vykdant perkrovą, šis procesas yra neetiškas. Tai gali dar labiau pabloginti situaciją bei sukelti ilgalaikę psichologinę žalą.

• Perkrova neturėtų būti naudojama pakeisti žirgo elgesį.

Kaip žirgai mokosi

• Gyvūnai mokosi asocijuodami. Vienas mokymosi būdas yra vadinamas bandymų ir klaidų metodu, kuris gyvūnams parodo, kad jų veiksmai turi pasekmes.

Keturi paskatinimo tipai, veikiantys bandymų ir klaidų metodo mokymąsi:

1. Teigiamas paskatinimas – žirgai yra apdovanojami kuo nors, kas jiems yra malonu (pavyzdžiui, maistas), kai jie parodo pageidaujamą elgesį.

2. Neigiamas paskatinimas – tai, kas yra nemalonu žirgui (pavyzdžiui, spaudimas koja) yra pašalinami, kai žirgo pageidaujamas elgesys yra parodomas (pavyzdžiui, bėgimas risčia).

3. Teigiamas nubaudimas – kažkas nemalonaus yra pridedama žirgo aplinkoje (pavyzdžiui, žirgo mušimas, norint jį sustabdyti nuo kandžiojimo).

4. Neigiamas nubaudimas – kažkas, kas žirgui yra malonu, yra atimama (pavyzdžiui, maistas yra pašalinamas).

Tiek teigiami, tiek neigiami paskatinimai padidina tikimybę, kad norimas elgesys vėl pasikartos, tuo tarpu teigiami ir neigiami baudimai žirgui kelia stresą.


• Mokymo metu teigiami paskatinimai žirgams sukelia mažiau streso nei naudojant neigiamus paskatinimus. Be to, teigiamas paskatinimas yra visada greičiausias būdas išspręsti problemą.

• Žirgai, mokomi pagal teigiamą paskatinimą, visada yra labiau motyvuoti ir su didesniu noru vykdo paliepimus nei tie žirgai, kuriems naudojamas negatyvus paskatinimas.

• Žirgai, mokomi naudojant teigiamą paskatinimą, sužino, kad žmogus yra ”gerų daiktų nešėjas” ir taip pasitikėjimo ryšiai yra plėtojami. Kai naudojamas neigiamas paskatinimas ir baudimas, žirgai sieja žmogų su prievarta, o ne su motyvacija.
Kodėl nubaudimas gali duoti naudos, bet teigiamas paskatinimas yra labiau etiškas

• Įsivaizduokite, kad esate mokykloje ir jums mokytoja aiškina, kaip išspręsti lygtį. Jeigu mokytoja kiekvieną kartą rėkia ant jūsų, kai padarote klaidą, ar penkiomis minutėmis sumažina pietų pertrauką už kiekvieną padarytą klaidą, jūs galų gale gausite teisingą atsakymą, tačiau po tokio elgesio nebūsite atsipalaidavęs ir susižavėjęs matematika.

• Tačiau, jei mokytoja pasiūlys saldainį už kiekvieną teisingą atsakymą ir ignoruos jūsų padarytas klaidas, jūs tikriausiai būsite labiau nusiteikęs entuziastingai ir norėsite daugiau mokytis.

• Įsivaizduokite, kad šiose dvejose situacijose treniruojate žirgą ar asilą. Negalvokite apie tai, ar sužeisite gyvūną, ar ne, naudodami bausmę, bet galvokite apie tai, kas darytųsi šių gyvūnų galvose ir kokią įtaką šie du metodai turėtų jų norui toliau mokytis.

• Pirmas metodas naudoja bausmę (suteikiama kažkas blogo), antras metodas naudoja teigiamą skatinimą (suteikiamas kažkas gero).

Abu metodai veikia, tačiau teigiamas paskatinimas padrąsina žirgą/asilą/mulą būti atsipalaidavusiu ir savo noru mokytis daugiau. Vystant pasitikėjimo ryšius tarp žmogaus ir gyvūno, nederėtų naudoti jokios prievartos ar jėgos.

Kūno kalba – baimė

Galva ir nosis – pakeltos ir nukreiptos į vieną pusę stebint tam tikrą vieną objektą;
Ausys – greitai judančios ar sustingusios nustačius garso šaltinį;
Akys – plačiai atmerktos, baltymai matosi labiau nei įprasta;
Snukis – sučiauptas ir įtemptas;
Šnervės – išplėstos, padidėjęs kvėpavimas;
Kojos – trypimas vietoje;
Uodega – intensyvūs mostai arba prispausta;
Kūnas – įsitempęs.
Kūno kalba – gynyba
• Snukis – nosis atkišta, kaklas yra išriestas arba į priekį ištemptas;
• Ausys – kuo labiau priglaustos prie kaklo, tuo labiau ginasi;
• Akys – plačiai atmerktos, baltymai matosi;
• Snukis – įtemptas ir šiek tiek atviras, grasina įkasti;
• Šnervės – išsiplėtusios ;
• Kojos – juda link objekto, grasina įspirti;
• Uodega – mosikuoja;
• Kūnas – įsitempęs.
Elgesys su nervingais, įsibaiminusiais žirgais
• Sukurkite saugią, ramią ir tylią aplinką;
• Elkitės ramiai, tyliai ir atsipalaidavusiai;
• Palaukite, kol gyvūnas nurims, prieš imantis bet kokio veiksmo;
• Nuraminkite gyvūną kasydami ir glostydami. Netapšnokite jo, taip tik dar labiau jį išgąsdinsite ir jis šoks;
• Suteikite gyvūnui laiko pagalvoti;
• Įpratinkite gyvūną prie prisilietimo ir kanopų davimo prieš gydant jį;
• Stovėkite šalia, o ne priekyje žirgo. Taip stovėkite, kol būsite pasiruošęs darbui;
• Norėdami suprasti žirgo elgesį, stenkitės visada galvoti ne savo, o gyvūno smegenimis. Prisiminkite, kad 60 mln. evoliucijos metų padarė žirgą nervingą, instinktyviai norintį pabėgti, o tuo atveju, kai pabėgti nuo pavojaus neįmanoma, gintis spardymusi, kandimu, stojimusi piestu ir priešinimusi. Jei liksite ramus ir tylus, žirgui bus lengviau padaryti tą patį.

Atskyrimo nerimas

Kodėl žirgai nemėgsta būti vieni?

Žirgai yra labai socialūs gyvūnai. Natūraliai per pirmas keturias savaites nuo gimimo kumeliukai bendrauja daugiausiai su savo mama, tačiau vėliau daugiau laiko praleidžia su savo amžiaus kumeliukais. Nuo pat mažens kumeliukai ieškosi draugijos.

Laisvėje žirgai dažniausiai pasirinks partnerį, kuris yra panašaus amžiaus, lyties ir dydžio, tačiau jei tai neįmanoma, jie užmegs draugiškus ryšius su bet kuriuo žirgu. Ryšių užmezgimas tarp kumelių yra etologiškai svarbus, nes kumelės įkurtas būrys išlieka kartu, net jei nėra eržilo.

Labai gerai, kai namų sąlygomis auginami žirgai turi galimybę sukurti stiprius ryšius, nes socialinis bendravimas yra be galo svarbi žirgo gyvenimo dalis. Tačiau tai gali sukelti problemas namų aplinkoje, nes žirgai retkarčiais turi būti atskirti.

Žirgai turi poreikius pagal prioritetus ir jei jie nesijaučia saugūs, tuomet nesugeba įgyvendinti kitų savo poreikių (ėdimas, gėrimas, tyrinėjimas ir t.t.), taip pat ir negali priimti treniravimo. Kai žirgai nesijaučia saugūs be kitų žirgų buvimo šalia, jie neturi ir kitų poreikių, tokių kaip ganymasis. Todėl net ir turint priėjimą prie šieno arklidėje ar žolės lauke, nėra pakankama išblaškyti žirgą, nerimaujantį dėl atskyrimo nuo kitų žirgų.

Nerimas gyvūnų elgesio tyrinėjimuose apibrėžiamas kaip susirūpinęs būsimo pavojaus ar nelaimės laukimas, kuris yra lydimas įtampos, aktyvumo ir budrumo. Taigi, atskyrimo nerimas yra žirgo elgesys, kuris pasireiškia, kai jis/ji paliekami vieni ar jo/jos poros ryšiai kažkokiu būdu yra panaikinami.

Kaip mes galime viso to išvengti?

Mūsų tikslas yra suteikti žirgui pasitikėjimą tapti atsipalaidavusiu lauke, garde ir aptvare nesant kitiems žirgams šalia. Tai yra laipsninis procesas, kuris susidaro iš toliau išvardintų veiksmų:
– Norėdami pašalinti žirgo nerimą, pakeiskite įvykių eigą, kuri reiškia atskyrimą nuo kitų žirgų.
– Laikykitės programos, kuri numato, kad galima tik laipsniškai didinti praleistą laiką be kitų žirgų. Iš pradžių pradėkite nuo kelių minučių.
– Padarykite laiką, praleistą be kitų žirgų, labai malonų, kad žirgas buvimą atskirai išmoktų sieti su pozityvia patirtimi.
– Įsitikinkite, kad žirgas nepatiria jokio neigiamo poveikio, kai yra atskirtas nuo kitų žirgų bei nejaučia nerimo, nes tai tik padidins baimę būti vienam.
– Skatinkite žirgo pasitikėjimą žmonėmis, kad jis/ji jaustųsi saugus ne tik tarp kitų žirgų, bet ir tarp žmonių.

Darykite viską lėtai

Yra svarbu stebėti žirgo kūno kalbą, kad suprastumėte, kuris žirgas jaučia nerimą. To nepastebėję ir siekdami rezultatų per greitai, galite tik dar labiau sustiprinti jo baimę..

Yra svarbu pastebėti momentą, kai žirgas pradeda jausti nerimą. Jei jis pasidarė neramus, kai buvo išneštas kantaras sugauti jo porą lauke, siūloma pakeisti kantaro asociaciją su baime, kad žirgas bus atskirtas.

Jei žirgas tampa nervingas, kai yra atskiriamas vienas iš levados, o jo pora lieka, siūloma vieną būdą, kaip išvengti žirgo susirūpinimo. Vietoj to, kad būtų išvestas iš levados ir visą kelią eitų į arklides vienas, negalėdamas matyti savo poros, geriausia išeitis – atvesti jį iki tvoros, kur būtų pririštas ir valomas. Tokiu būdu, jis būtų toliau nuo levados, bet ne arklidėse (kur galbūt žirgas negalėtų matyti savo poros).

Kuo daugiau laiko jis/ji bus laikomi toliau nuo kitų žirgų, bet taip, kad jie būtų matomi, tuo labiau jis/ji mokysis pagal programą “Gerai, viskas vyksta toli nuo būrio”. Pagal programą žirgų maitinimas ir treniravimas atskyrus nuo kitų žirgų bus įgyvendinamas vėliau, bet tik tuo atveju, kai palaipsniui didinsite atstumą nuo kitų žirgų.

Tai gali būti lėtas ir varginantis procesas, tačiau įdėjus šiek tiek pastangų, jūs turėtumėte išspręsti problemą per du mėnesius.

Atsinaujinome!

Perkėlimo eiga
70%

Mūsų naujoji svetainė jau veikia! Tačiau norime informuoti, kad joje dar nėra visos informacijos iš ankstesnės svetainė. Trūkstamą informacijągalite rasti ankstesnėje svetainės versijoje perėję šia nuoroda: Ankstesnė svetainė.